Kalėdų Senelio ir Snieguolės nuotykiai

Skamba, skamba Kalėdų varpeliai,
Prie eglutės laimingi vaikai
Kantriai laukia Kalėdų senelio,
Pasiruošę sutikti linksmai.

O Kalėdų senelis jau skuba,
Rogės pilnos gražių dovanų,
Tik, staiga, jos pakrypo ir virto,
Išsimėtė žaislai tarp pusnių.

- Tai nelaimė! – pravirko Snieguolė, -
Pavėluosime mes pas vaikus,
O Senelis ją kantriai ramina –
Telefonas gi jo mobilus.

Senis Šaltis, išgirdęs skambutį,
Ir išklausęs Senelio bėdas,
Nykštukus greit į talką sukvietęs,
Pats suskubo kinkyti roges.

Į pagalbą jie greit atskubėjo -
Dovanėlių pusnynai pilni.
Teko jiems iš peties padirbėti,
O bedirbant apšilo visi.

Kitą rytą visi miško žvėrys
Smalsiai uostė ištryptas pusnis –
Ir kieno šios mažytės pėdutės?
Liko neįminta paslaptis.

Na, o rogės toliau sparčiai čiuožia,
Kelias tolimas, reikia skubėt,
Skamba elnio linksmieji varpeliai –
Tuoj Kalėdos, dzilin, reik suspėt!