Sopulys

Jyj išaij iš namų šaltų dzienų,
Buvo sausis ir buvo pūga
Ir išsinešė šyrdzį ne vienų,
Kap cik motinos gali staiga.

Vėjas aj per laukus kap pasiutis
Nepamislino niekas, oj ne,
Kad tėvulį atiajus rugpjūcui
Išsives toj kraupi nežinia.

Nušnekėj, nuprovojo susiedai,
Kap tep možna per šyrdzis peiliu,
Cik gaidzys vėl an sodzaus nugieda,
Aš užmiegu miegu negiliu.

Susapnuoju tėvulį ir momų,
Jiej pareina per pievų taku,
Dar sapnuoju apirusių trobų
Ir klegėjimų sodzaus vaikų.