Kalnuose sniego rūmai suspindo
Žiburėliais ryškiausių spalvų.
Sniego senis terasoje stebi
Nykštukus sparčiai dirbant kartu.
Elnias trypia nekantriai, ritmingai,
Pasiruošęs kelionei ilgai.
Ledo rogės prie kelio net žvilga,
Dovanėlių prikrautos pilnai.
O Kalėdų Senelis mįslingai
Raito ūsų švelnius galiukus.
Jis galvoja, kad ko nepamirštų,
Kai jau greit iškeliaus pas vaikus.
Bet darbščioji Snieguolė jau viską
Sudėliojo į savo vietas,
Tik, staiga, kažkas vikriai įšoko
Ir pasislėpė jos krepšyje.
Dvi ausytės ir žalios akytės
Pasirodė iš krepšio kaltai.
- Ach, ir kaip gi galėjau pamiršti
Pagrindinį veikėją, tikrai!
Snaigės kelią baltai padabino,
Dovanojo eglutėms skaras.
Paslaptingas laukimas svajingai
Mus nukels į gražiausias šventes.