Jei nustos snigti

Gal per aukštai buvom vienas kitam,
Tiltai atsisakė lankytis mūsų labirintuose
Aš bėgiais lėtai slinkau į tylą
O tu manęs laukei žiemą

Čia ne žemė,
Mūsų dvi visatos –
Viename kambaryje,
Lauksim vienas kito
Net kai nustos snigti

Upės jungėsi krantais,
Mūsų laumės slapstėsi tarp mūsų
Mes virš mitų,
Virš Urano dėsnių

Čia ne žemė,
Mūsų dvi visatos –
Viename kambaryje,
Lauksim vienas kito
Net kai nustos snigti

Akmenys lūžo per pusę,
Visi tramvajai, sustojo minutei
Sugrįžo trys sapnai,
Tu – keturiuose iš jų

Čia ne žemė,
Mūsų dvi visatos –
Viename kambaryje,
Laukiam vienas kito
Nors nustojo snigti