Tu viena

Gyvenimas strijom ant motinos kūno,
Lyg rožė nuvytus nors vilgo rasa,
Tik stingdantis šaltis užutekiuos tūno
Ir tu nusiprausus ten stovi basa.

Mergelės lelijom išsipuošė plaukus,
Kedeno, šukavo, pavėjui paleido,
Vienintelė tu išėjai net nelaukus
Ir net neatsukus išblyškusio veido.

Dvasingi kiti nuodėminga vadino
Ir aukštino žemėje savo stabus,
Ilgėjaisi tu ten šviesaus Aladino,
Bet dar nežinojai, kas būna, kas bus.

Užgeso šviesa, šiurpo sielos palaidos,
Išbėgai tamson, verkė vėjas, lietus
Perkūnas žaibus ir griaustinį paleido
Ir vėl tu viena jau supratus, kas bus.