Trumpiausias kelias Namo-199

       Suskambo burlaivio  “ Lietuva“-Baltoji gulbė kapitono Jūzapo mobilusis. - Alio, kapitons  Jūzaps klauso... -Alio, Sinjore, -alio Sinjore, Kapitonas  Džiuzepe? - Ja-ja... -Aš, kapitons Jūzaps,  senjoras-pencininkau... - Klausau. - Gerbiamas Sinjore-kapitone, Skambina iš Vatikano- Šv. Sosto, Tėvo Pranciškaus  komisaras Dominykas  Katanija . - Praneški Lietuvos Generaliniam štabui, kad, Papa Pranciškus, 2018 metų rugsėjo 22- 23 dienomis lankysis Lietuvoje. -Turit pakankamai laiko  pasiruošti ir pasirūpinti Jo saugumu.  -Netrukus atsiųsim atstovą iš Šveicarų gvardijos agentą 117 -  Ostiną Pauersą.  Kapitonui Jūzapui akys išsprogo. -Komisare  Dominykai, supratau... reikals rimts ir laba slapts.  -Konspiraciniais sumetimais rokousimės žemaitiška. Kapitonas apsižvalgęs,  į rankovę tarė.  -Komisare Dominykai, o kodėl ne agents 007-Džeimsas Bonds? Jūzaps išgirdo netikėtą komisaro Dominyko atsakymą. -Jis paliekamas rezerve, dėl Breksito, Karalystėje vyksta chaosas, todėl jo paslaugos laikinai atsisakome, -Papa Pranciškus juo nepasitiki, jis turi daug veidų ir yra  išpuikęs, priklauso protestantiškiems  Anglikonams. Tarnavo atskalūnų karalystei kelis dešimtmečius, pripažįstam jo nuopelnus praeityje, dėja, šiandieną jo  nauda labai abejotina, -Kybeno Peno imperija tebegyvuoja. Tiesa, viena imperija  sugriuvo, tiksliau sugriovė jūsų, Lietuviška agentūra. -Kaip ji vadinasi?, „Sujudimas“. -va-va, prisiminiau-“Sąjudis“. „Sąjudis, kuriam vadovavo  Ekselencija Aisbergs. Jis, Aisbergs kilęs iš senos, žinomos austrų  Aisbergų giminės. Jo dinastija Lietuvoje prasidėjo su atvykusiais pirmais kryžininkais į Lietuvą, 1009 metais. Mes Vatikane gerai informuoti. - pavartėme Vatikano bibliotekos archyvus, radom jo protėvius, - Ulrich-Gabriel  fon Aisberg. Šiandieną, gausus jo palikonių  burys, yra  sulietuvėjęs ir pasivadinę populiariais  šventais vardais. Populiariausi, tai Vytautai ir Gabrieliai  Aisberbergai. Pas ji tarnauja toks katalonų kilmės žemaitis, šturmanas Geležėlė-Antonio de Samurato.  
           -Atsiprašau, komisare Dominykai,  šturmanas Geležėlė yra laisvas ir netarnauja niekam asmeniškai.  Jis yra burlaivio „Lietuva“-Baltoji gulbė šturmanas, tarnauja Lietuvai ir visiems geros valios žmonėms visame Pasaulyje. Kai būna krante, jis turi daugiau laiko ir  stebi visus. Jis, ne tik Lietuvoje, bet ir visų pasaulio uostose ir sostinėse turi patikimą  agentūrą.  Šiuo metu, Lietuvoje, su juo, šerifu tarnauja komisaras Pasagėlę ir Krauzeris, - bocmanas Krauzeris.  -Gracija, Kapitone Džiuzepe, juos, Gerbiamas Kapitone ir paskirkit, kad pasirūpintų Papos Pranciškaus saugumu 
     -  Klausau, komisare  Dominykai... Nesijaudinkit, bus viskuo pasirūpinta. - Bus viskas tvarkoj, - bus viskas laba gera, -tarė kapitonas Jūzaps.   
         -Kapitone Džiuzepe, dar vienas prašymas. -Papa Pranciškus prašė Jūsų, kad atsiųstumėte savo gyvenimo istoriją. -Būtų labai malonu išgirsti, iš jūsų lūpų, gyvai. -Supratau, komisare  Dominykai. -Gracija... -Po pertraukėlės atsiųsiu  garsinę žinutę. Prašom  likti prisijungęs, kantriai palaukti ir įsirašykit.  
     Kapitonas Jūzaps atsistojo, supažindino Generolę Dalytę apie rimtą pokalbi su Vatikano komisaru Dominyku Katanija... -Ja-ja, -tarė generolė Dalytė, reikalas rimtas.  
       Generalinis Štabas pasitaręs, perspėjo visus Užgavėnių šventės dalyvius apie būsimą Jo Šventenybės Pranciškaus apsilankymą Lietuvoje, -vieningai pritarė.   Laikinai nutraukė Karo Tribunolo išvažiojamojo teismo posedį.  
       -Gerbiamas Kapitone Jūzapai, -tarė generolė Dalyt, -Prašom pasiųskit Jo Šventenybei Pranciškui  savo gyvenimo aprašymą garsiai, kad visi girdėtų, matytų ir žinotų kas vadovauja burlaiviui „Lietuva“-Baltoji gulbė.  
  Kapitonas Jūzaps kukliai nusilenkė, kaž ką išsiėmė iš futliaro, -panašu į putpelės kiaušinį,  priglaudė prie lūpų ir praskalavo burną firminiu, Lietuvoje ir laivyne pripažint stiprybės eleksyru „Patrova-70“. Po minutės Kapitono veidas įraudo, ir,  skambant, nuo kalno viršūnės, muzikiniam fonui, Kapitonas Jūzaps ėmė pasakoti savo gyvenimo istoriją:  
                               
                                                      Aš užgimiau ir užmigau, pavasario stiklinį rytą                  
                                                      Kalnų viršūnėj, balandžio  ūžė  vėjai,  
                                                      O nubudau beržų auksiniai lapai krito,  
                                                      Miegojau, o gyvenimas praėjo...  
                                                      Gražus ir nepriklausomas tas kraštas,  
                                                      Ir  aš čia niekam nebe priklausau,  
                                                      Ir tapo man ta žemė svetima kaip kinų raštas  
                                                      Ir viską dovanoju  jums, tik šitą  dainą sau.  

                                                       Ant visų kelių, ant visų kelių,  
                                                       Neapleis mane viltis- geroji motina kvailių 
                                                       Bus man prie šalies, bus man prie šalies 
                                                       Mano laimė, ir mirtis mane aplenks, -kulka nelies 
       
Visi Šventės dalyviai iš Lietuvos, -garbūs parlamentarai, žemdirbiai-  valstiečiai iš miestų ir kaimų, inteligentai, Konteinerių pilotai, svečiai, - visų šalių ambasadoriai klausėsi Kapitono Jūzapo pasakojimo ir slapčia braukė ašaras. Šturmanas Geležėlė stebėjo publiką, ir pamatė, kad kairysis, Lietuvos parlamentarų žaliųjų valstiečių iš miestų, įvardijantys save seno pagonių tikėjimo Naujais pranašais sparnas, sunerimo. Taip sunerimo, kad kėlė  putojančias pasipiktinimo bangas. Šturmanas žvelgė į juos ramiai. Žvelgė ramiai- širdimi  jautė, kad ateina laikas, kai  iš šio parlamentinio „puodo“ marksistinio, liberaliai subolšivikėjusio melo, pavydo, nepagrįstų įtarinėjimų, sukurtos skundikų armijos ir neapykantos kurstomos politikos  “putos“ bus nugriebtos ir Lietuva atsikvėps. Kitaip Lietuvai buslabai prastai. Lietuvos žmonės sugebės atskirti tiesą nuo melo, - importuotos Lietuvai ir Pasauliui, iš Kibeno Peno imperijos, - Petrapilio chirurgo metodai nepraeis. Šturmano Geležėlės slapti agentai Saulius ir Paulius, šiuo metu,  susitikinėjo su Lietuvos šerifu Pasagėle ir Krauzeriu-bocmanu Krauzeriu ir  Karo vilku, -1918 metų  atkurtos Lietuvos kariomenės pirmojo vado, generolo Žukausko anūkų Vytautu -“Žiuku“ . Jie sėdėjo „Svirnelyje“- šalia karčiamos,   raikė ruginės duonos „Bakaną“, tyliai aptarinėjo Euro-basket, pirmąjį Pasaulio futbolo etapą, -tiesiogiai stebėjo paskutines, pirmojo etapo rungtynes Serbija-Lietuva. 4: 1... Vėl palošėm...  -Pralošėm, bet vistiek, -futbolas gražu... svarbu, kad gerbia... Saulius numojo ranka: -E... -Svrstykim, Lietuvai aktualiausią operatyvinę informaciją...  Šturmanas tikėjo Sauliaus ir Pauliaus padorumu. Stojan į tarnybą, jie deklaravo, esą  geri katalikai, todėl jautė, kad, sukramtę ruginės duonos riekią, atsigaivinę „Blindos“ giros“, pasistiprinę putpelių kiaušinių „Patrovos-70“,  -nepalūš, - apgins Lietuvos garbę savame krašte ir tarptautinėje arenoje. Juos įpareigoja Lietuvos žmonės ir Žemaitijos karžygių -milžinų, Vanagų dvasia. Kapitonas Jūzaps tęsė savo pasakojimą:  
                                                                     
                                                         Aš pakilau-ėjau į tolumas, į tylumas,  
                                                         Ir sekė  tik šešėlis ir mėnulis,  
                                                         Ir nieko neradau-paseno mano mylimos,  
                                                          Ir tėvas, motina po žeme guli.  

Į Kapitono pasakojimą, sujaudintos, prisijungė keturios liūdytojos-pritarentis kvartetas, -generolės Dalytė,  Rasytė, Irutė ir  Štabo iždininkė Šimonių Ingrida. Jos  linguodamos,  pritarė Kapitonui  Jūzapui...  Dar, nebaigus, Kapitonui pasakoti savo  gyvenimo istorijos, niekas nepastebėjo, kada ir kaip, šventės apsaugai, medžiotojų bokštelyje, atsirado kulkosvaidininkas Andriejus Lapinas su sunkioju kulkosvaidžių, o ištuštėjusiame gandralizdyje, prie kelio, po lapais, įsitaisė snaiperis, -grndinis Berūgštis... Garbingo svečio iš Romos sutikimui, ir apsaugai buvo ruošiamasi nedelsiant, - po pirmos gautos žinios iš  komisaro Dominyko Katanijo...
  
                                                             Ant visųųųų keliųųų, ant visųųųųų keliųųų,  
                                                             Neapleis manęs viltis geroji motina kvailių,  
                                                             Bus man prieeee šalies, bus man prieeee šalies,  
                                                             Mano laimė ir mirtis mane aplenks, - kulka nelies.  

Baigus kapitonui Jūzpui pasakojimą,  Šatrijos kalnas pritilo.  Netikėtai, iš žiūrovų minios, pasigirdo:  
            -Lai dzyvoj tautų draudziba... Šturmanas Geležėlė pamatė pakeltom rankom  stovinčius du, išraižytais Lietuvos kunigaikščių portretais apnuogintus kūnus, tipus. Pažino... tai buvo du bralikai, - broliai Maciai. -Lai dzyvoj tautų draudziba, - kartojo jie  vėl ir vėl. Žiūrovai atsistojo ir ėmė ploti Kapitonui Jūzapui. Plojo ir skandavo: -Valioooo Kapitonui Jūzapui... - Valiooo... -Valioooo  Prezidentui Jūzapui...  
             - Lai dzyvoj Lietuva,  Latvija Estija - kartojo iš minios broliai Maciai, o žiūrovai vieningai pritarė:  
     -Lie-tu-va.... -Lie-tu-va...  

 Buvo gražu žiūrėti ir gera girdėti.  Visi buvo labai laimingi išgirdę džiugią žinią. Žinią apie  Romos popiežiaus Pranciškaus  apsilankymą į tris Baltijos šalis, 2018 metais  švenčiančias nepriklausomybės  100 -mečio jubiliejus. Trys išdidžios tautos, kaip Baltijos kelyje, buvo kartu su visu Pasauliu, - palaimintos Aukščiausiojo, jautėsi stiprios ir saugios.  
            
                       Aleliūūūūja,.... -Aleliūūūūja... giedojo jungtinis  Lietuvos ir svečių iš Los Anželo bažnytiniai  chorai.