Fantastinė kalėdinė pasaka
„Kalėdos miške“
Visai netoliese arti gimtojo Skapiškio miestelio, Misiukiškio kaimo miške gyvena ir kuriasi namus meška Liusė ir beždžionėlė Agata. Jos geriausios draugės nuo pat gimimo. Gimė ir augo štai šiame miške. Jos nutarė draugiškai sutikti šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir artėjančius Naujuosius metus!
Meška Liusė yra vyresnė už beždžionėlę Agatą vos pora metų. Jos linksmai gyvena: piešia mandalas, klausosi muzikos, karpo ir klijuoja daug gražių atvirukų! Miške, įsivaizduoti galit?! Kaip taip gali būti?! Ar šie gyvunėliai kaip žmonės?!
Liesė su Agata gyvena tobulai. Savo draugiją palaiko kartu su medžiais, žole, laukinių ramunių kvapais kvėpuoja kiekvieną mielą dieną. Savo meile dalinasi su paukščiais, drugiais ir avietes laukines valgo tarsi duoną kaip mes valgome žmonės.
Žiemą šalta. Tai lyja, tai sninga, tai pusto. Liusė su Agata savo trobelėje naudoja radiatorių, kurio pagalba šildosi. Lauke vaikšto su lietaus apsiaustu, o per pūgą ir kailinius užsimeta! Miške?! Jūs galvojate, kad tai neįmanoma?! Jūs netikite tuo?! Juk jie taip pat gyvi organizmai, kaip nori taip ir gyvena. Jiems kaip mums reikia ir saulės šilumos, bet juk ji tik vasarą, o žiemą kaip gi kitaip šildytis?! Aišku, vien radiatoriaus neužtenka. Svarbu geri santykiai, bendravimas ir atskleidžiama pagarba ir meilė viena kitai. Jos vaikystės draugės! Joms visa tai svarbu!
Liusė su Agata mėgsta prikrėsti daug kvailysčių. Jos surengia diskoteką miške. Net vanagai šoka. Beždžionėlė Agata rašo eiles. Jas skaito savo bičiuliams: Liusei ir paukščiams. Pora eilių sukurta ir diriguota paukščių, joms sukurta muzika.
Liusė ir Agata šmaikščios, vis linkusios linksmintis tačiau Advento metu jos daug skaito, rašo, pergalvoja savo mintis, pakrapšto galvas, pamąsto apie viską. Kam reikėtų atleisti! Ką pralinksminti! Jos nepamiršta nė vieno dalyko! Jos tokios rimtos būna, kad net tyli, nesišneka net viena su kita. Kaip tada gi jos gyvuoja?! Ogi taip tik persimeta žvilgsniais akimis ir viską supranta iš lūpų ir akių.
šv. Kūčias jos sutinka drauge. Prisineša šakelių iš miško pakraščių, susikuria laužą. Prūde už miško susigaudo žuvies ir jos išsiverda arba išsikepa. Pasimeldžia Dievui, padėkoja, kad gerai gyvena, kad sulaukia švenčių ir kad gali būti dviese drauge. Yra laimingos, sveikos ir guvios. Po vakarienės jos atsigula į lovas, susiręstas iš savanų po medžiais ir užmiega. Laukia šv. Kalėdų ryto.
Miške sninga. Samanos ir medžiai tampa balti, balti nuo sniego, apsitraukę šerkšnu. Danguje mirga žvaigždutės ir šviečia mėnulis. Girdėti vilkų staugimas ir stirnų šuoliavimas per miško plotmę. Zuikiai šuoliuoja per mišką, ieškosi sau tinkamos vietos laukti Kalėdų.
šv. Kalėdų eglė pati didžiausia miške užaugusi eglė, apkabinėta įvairių spalvų saldainių popieriukais, o kalėdiniai žaislai- girliandos. Svarbiausia tinkamai pasiruošti šv. Kalėdoms.
Dzing dzing, atkeliauja šv. Kalėdų Senelis su pilnu maišu dovanų! O jos skirtos miško gyventojams: Liusei, Agatai ir visiems jų draugams! Už tai, kad laukė šv. Kalėdų ir narsiai tam ruošėsi. Tai gavo jie ir kisieliaus ir pyrago, ir mėsos ir žuvies, ir mišrainės ir sriubos, o svarbiausia, kad galėjo iš arti pamatyti Kalėdų Senelį! O jis kaip tik buvo briedis! Užsimaukšlinęs kepurę, iš vatos prisiklijavęs barzdą ir apsirengęs raudoną kostiumą! Tai gi tai jų draugas Frojus! Briedis Frojus! Jų namo tikrasis savininkas. O jos pas jį tik nuomotojas.
Agata užkūrė laužą, atnešė kelmus atsisėsti, užleido radiją ir surengė šv. Kalėdų puotą. Kartu pasikvietė ir Frojų ir visus visus draugus. Jie linksmai šnekučiavosi, bičiuliškai dalijo visiems patarimus. Džiaugėsi, kad yra be galo laimingi. Ištarė viens kitam „ Aš Tave myliu“ ir vaišindamiesi kalėdinėmis vaišėmis jie sutiko šv. Kalėdas! Džiugiai, prasmingai ir be jokių pykčių!
Belieka tik laukti Naujųjų metų ir dar daugiau linksmybių, kurių taip lengvai nepamirš visus visus metus ir dėkos viens kitam, kad jie yra viena šeima! Mokykimės iš jų ir mes tikrojo žmogiškumo!
Jaunoji kūrėja
Kristina Puronaitė
(Išgelsvinta pienė)
2018-11-17
Kupiškis