Sugrįžimas

Jei kada tu surasi mane sėdinčią prie lango išmarginto speigo žiemos. Palinkus bus mano tada galva, tavęs belaukianti. Sakiau tau, jog lauksiu, dieną iš dienos.
Sugrįžki prašau aš tavęs. Nieko daugiau man pasauly šiam nereikia. Tik būki tu su manim drauge.

O jei ateisi ir nerasi manęs palinkusios prie lango, pažvelki, mielas, po stalu. Ten paslėpiau aš laišką brangų tau. Jame aš viską viską aprašiau.
Manęs tu nesuradęs, nesigraudink balsu. Stovėsiu aš šalia tavęs, pavirtusi į pilką žemės dulkę.

O jei sugrįši ir rasi tu mane. Iš džiaugsmo trykš manoji širdis, kad sugrįžai iš priešo tu baisaus nasrų.  Tik tai tada jau bus pražilusi mana galva.
Apglėbsi tu mane tvirtai, lai kaip pirmą sykį tada prie beržo palinkusio brangaus.