kai tu

kai tu nustoji svajoti
aš pradedu kurti
kad ir vėl pradėtum...

gulasi moterys nuogos į lovas
laukia kol vyrai pareis
pavargę vėl suokia apie rytdieną

kerštas už tai jog kai norim
jums galvas taip skauda giliais vakarais

nusiprausė gatvės ir upėje lytys
kvepiantys vis dar rudeniu žiemą
nueinam miegot 

mano lūpose tavo kvėpavimas
tavo ramybėje mano sapnai

kai tu sustoji it laikrodis
savo gegutę pametęs

aš jau nubudęs žiūriu
kaip per langą į mūsų
kvėpavimą rytdiena braunas