ten grojo

* * *
  Jis ėjo ten kur akys vedė,
  mintis viena - koks aš bjaurus.
  Nieks iš praeivių jo nematė, -
  rudens vėjelis atšiaurus.
Staiga sustabdė kojos, - batai:
„Gražuoli, kaip čia patekai?
Eime kartu, aš toks pat vienas,
- susidraugausim nelauktai“...
  Šilta ranka ji apkabino -
  pasauly egzistuoja gėrįs.
  Pakėlė glostė ir ramino,
  suglumo vargšas katinėlis.
Akutės ašarojo - vėjas,
atrodė, kad kita ranka?
Ne ta kuri duris pravėrus,
į žolę sviedė jį staiga.
  Tai buvo juodas mersedes,
  ten žmonės juokėsi, kvatojo
  ir nuvažiavo jie staiga,
  - dar muzika ten grojo.. .
 
    * * *