eilĖs tvarka

I
Eilės tvarka... yra tai,
kas nervina, pažeidžia, įkvepia, sugniuždo.
Sugniuždo, įkvepia, pažeidžia, nervina?
Gal įkvepia, sugniuždo, nervina, iš proto varo?
O gal parodija, gal kopija, falsifikacija,
iškrypęs išsidėstymas toks, numerėliais karūnuotas,
švaros archyvas ir detalių cirkas, du viename,
alėjoje vitrinoje mundurai,
loterijoje horoskopų
bilietų spalvotų pardavėjų triukai
                                                rinkoj įtampų
nusmukdo akcijas ir puslapius be numerių palieka,
kas leidžia pasivaikščioti namams gatvelėj
pakalnėje kvartalo ir likt nakvot už parko,
gal net negrįžti, ta
eilės tvarka –
fragmentas pulso venoj smilkinio
kaip klouno klonas, pykčių kapelionas,
lentoj šachmatų dvi figūros, miškas
ir miegas miegui iš paskos
po miego trigubo cunamio.

II



Eilės tvarka yra tai,
kas nervina, pažeidžia gniuždo.
Prie iždo renkasi piratai.
Rikiuojasi ir burtus kužda.

Eilės tvarka... kažkokios švaros...
Kalboj – manierų akrobatų cirkas.
Su bilietais kažkas negero daros
ir negeriau balsu pravirkus.

Eilės tvarka? Lai čiuožia tvarkos
į ten kur veda kelios raidės.
Namus ateiti kviečia parkas
tarp Londono ir Adelaidės.

Loterijose horoskopų triukai,
eile išsirikiavusios planetos,
tai eilei, tiesą sakant, striuka,
kaip skaičiui netikros monetos.

Ruduo pradėjo nuo obels. Vos
ant žemės pasiskirstė vaisiai,
pavasaris išdygo melsvas –
taip, be eilės, įžūliai baisiai.

Įžūliai žiauriai sklando skaičiai –
o, kokios nuostabios orbitos
anarchijų, kurios nušvitę skaisčiai,
kai miegui dieną keičia rytas.