Viltis

Guliu ligoninėj, palatoj, aplink nieko nėra,
Pasakė gydytojas jam koma amžina..
Aš nieko negirdėjau, tiesiog jaučiau,
Kad paskutinės dienos ateis tuojau.
Visi bijojo kad praras mane,
Juk ištiesų kažkas matė mane savam gyvenimo fone..
Buvo graudu visa tai jausti, bet nematyti,
Kaip gėlės nešamos aplink, skaudu išvykti.
Atėjo Ji, vienintelė, mana,
Suspaudžiau ranką, bet man to negana..
Nukrito ašara ir ne viena,
Bet paskutinį kartą mano veidą puošė šypsena..
Atmerkt akis aš dar norėčiau,
Ir amžinu miegu užmigti neturėčiau..
Tačiau, kiekvienam skirtingai likimas duotas,
Vieniems gyvenimas, kitiems mirtis ir karstas po žeme kampuotas..