vienas puodelis kavos

tik vienas puodelis kavos
ant stalo kas rytą garuos,
išpiešdamas profilį tavo
laiminguose mano sapnuos

išėjai, mintys šąla į ledą -
tu ten, kur jau vėjai neoš,
kiekvieno takelis kur veda
negrįžtamai, be atgalios...

dabar tu turi savo kelią
beribiuose Dievo rūkuos,
o man šitaip maudžia, taip gelia,
o kas nuramins, kas paguos

slogi nuojauta akmeniu glūdi -
manęs nebėra jau tokios,
kokia tiktai tau troškau būti,
o tau nereikėjo kitos ---
            -----------
tam skausme nepažįstu savęs -
aidu dunksi mintis, ji nedings...
ši nepažįstamoji dabar esi tu -
gal susipažink...