Dėkingumas

Mintim ir svajonėm, dejonėm, kelionėm;
saulei ir lietui, pievom ir žolei,
tėvam ir seneliam, broliui ir draugui,
negrįžusiam mylimam dar iki šiolei.

Dėkinga ir vėjui, ir audrai ir gėlai,
šaltai malonei - vakaro tylai,
nebyliai atrėmus galvą į sieną,
matysiu viltis lyg artimus tolius.

Dėkinga ir priešams, kurių neturėjau,
gal tik pati sau per dažnai jais buvau.
Paklydus ieškojau šviesuolio stebuklo,
ieškojau prasmės beprasmybės bedugnėj.

Neradus atsotojau, kartodama maldą,
ranka ranką braukia, bet liesti neliečia.
Kraujas lyg nuodas sumišo į vieną,
geriu šito birzgalo kupiną taurę,
gersiu kol atminsiu viską ir nieko;

už mintis ir svajones, dejones, keliones;
saulę ir lietų, pievas ir žolę,
tėvus, senelius, brolį, draugus,
mylimą, artimą tolimą...