Rašyk
Eilės (71994)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10302)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 349 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Iš šono neatrodau kuom nors išsiskirianti pauglė, kaip tik atvirkščiai mokykloje esu patyčių obijektas. Bet niekas nežino kas ištikrūjų esu. Niekas nežino kad aš ta mergina, kurios vengia visas mafijos pasaulis.

Šiandien vėl nėra mano geriausios draugės Silvijos todėl per pamokas sėdėsiu viena.
Silvija viena iš nedaugelio bendrauja su manim ir aš už tai jai esu labai dėkinga.
Pirma pamoka fizika aaggh kaip jos nekenčiu. Nuėjau į klasę ir atsisėdus į savo vieta pradėjau ieškoti informacijos apie savo naują taikinį. Kai į klasę iėjo mokyklos „šūstruolis“ Raidas. Jis ir pradėjo patyčias iš manęs mokykloje. Bet man tai neįdomu nes esu ištvėrus daug daugiau negu kelis žodelius kurie man kelia juoką.
-Ei Vanesaaa, - užrėkė ant visos klasės Raidas o aš tiesiog nekreipiau dėmesio kas jį siutino, - tarakone negražu nekreipt dėmesio kai su tavim šnekama.
Kaip aš jo nekenčiu. Visą laiką iki kol prasidėjo pamoka jis kabinėjos prie manęs o jo draugai jį ragino.
Per pertrauka nuėjau į biblioteką kur manęs jau laukė kita draugė Arija, bet mes ją vadinam Ari. Nuskambėjus skambučiui žinojau kad turiu eiti į kūno kultūra bet nusprendžiau kad nenoriu klausyt Raido priekabių todėl išėjau namo. Mamos kaip ir visada nėra ji su darbo reikalais išvažiuoja labai ilgam. Galiausiai nuėjus į savo kambarį susiradau visą informaciją kurios man reikėjo apie Jurata.
Apsirengiau trumpus šortukus ir maikute su didele iškirptim. Nuėjau į kluba ir pamačiau jį apsuptą kitų merginų.
Tiesiu taikymu nuėjau prie jo ir atsisėdau ant jo kelių. Po kiek laiko viliojimų pasiūliau nueiti pas mane į namus ir jis iškart sutiko. Kvailys daugiau nebeprekiaus merginom.
Nuėjus į lauką nusivedžiau į skersgatvį kur nieko nebuvo ir sustojau atsisukus į jį. Mačiau iš jo žvilgsnio kad jis nieko nesuprato todėl tiesiog iš bato išsiėmiau savo mylimiausia gut hook peilį ir pradėjau artintis prie jo. Pastebėjau jo staigų judesį. Jis norėjo pasiimt ginklą kurį laikė už diržo, tik dėje jis jau gulėjo šiukšlių konteineryje.
-Juratai, Juratai nejaugi nieks nesakė kad negalima pardavinėt merginų?
-Kas tu ir ko tu nori? - jo veide mačiau didelį sutrikimą kas man patiko.
-Aš tavo baisiausias košmaras, -nusijuokiau stovėdama per kelis metrus nuo jo.
-Bet tu turbūt žinai mane kaip Deabrua, -man ištarus šį vardą jo akys išsiplėtė iš baimės. Tai aišku, visi mafiozai bijo ir gerbia Deabruą.
-Ne. Prašau padarysiu bet ką tik palik mane ramybėje, - po šitų jo žodžių likau nustebusi. Nieks dar nemaldavo pasigailėjimo. Dažniausiai visi arba puola bėkt kuo toliau arba jei yra drąsūs puola mane.
-Reikėjo anksčiau pagalvot apie pasėkmes, - priėjau dar arčiau jo ir pamačiau kad jis nenori mirti, tai aišku o kas norėtu. Staigiai priėjau prie jo ir perpjovaiu jam gerklę. Nusisukau. Pirmą kartą žudymas buvo toks keistas. Nejaugi jis tikrai gailėjosi? Ne. Turiu mest kvailas mintis šalin. Greit išsitraukiau nedidelį telefoną kurį naudoju tik darbui, paskambinau Drėjui ir pasakiau adresą kur esu, jis atsiūs čia vyrus kad viską sutvarkytu.
Vos grįžus namo tiesiu taikymu nuėjau į dušą. Niekaip negaliu nustot galvot apie Juratą, tai buvo keistą. Išėjau iš dušo ir apačioje išgirdau skambant telefoną. Greit nubėgau ir pamačiau dešimt praleistų skambučių nuo Silvijos. Greit čiupau telefoną ir paskambinau jai.
-Vanesa, -vos atsiliepusi užrėkė ji. Ji buvo uždususi ir man pasidarė neramu.
-Silvija tau viskas gerai? -susirūpinusi paklausiau.
-Man taip, bat kai aš ateisiu tau tikrai nebus gerai, -ji verkė?
-Aš prie tavo namų. Ileisk.
Greit nubėgau prie durų ir atidarius pamačiau ją atbėgančią. Ji puolė man į glėbį ir pradėjo verkti.
-Daugiau nedrįsk manęs taip gazdinti. Tu žinai kaip aš nervavausi kai tu neatsiliepei?, -ji ir toliau kūkčiojo man į petį. Ji atrodė labai išsigandus.
-Atsiprašau. Buvau palikus telefoną virtuvėje, -parsivedžiau ją į svetaine ir pasodinau ant sofos.
-Aš labai išsigandau, - jau aprimusi pasakė ji.
-Viskas gerai. Aš čia sveika ir gyva, -nusišypsojau o ji galutinai nusiramino.
-Einu išvyrsiu kavos, -pakilau ir nuėjau į virtuvę. Silvija žino kad aš užsiiminėju pavojinga veikla, bet ji nežino kad aš pragyvenu iš žmonių žudimo. Mano apmastymus nutraukė klyksmas iš viršaus. Viską metus nubėgau viršun. Pamačiau Silviją stovinčią tuolete ir laikančią mano kruviną maikę. Velnias nespėjau sudegint jos.
-Kas tai? - mačiau kad ji išsigandus ir sutrikus. Gerai galvok Vanesa galvok.
-Aš isipjoviau ryte ir pamiršau išplaut, -pamelavau. Dabar jos veide mačiau tik nuostabą ir susirūpinimą.
-Kur isipjovei ar viskas gerai?
-Taip taip viskas gerai. — Visą dieną prasėdėjom ir pražiūrėjom filmus. Vakare nusprendėm kad Silvija nakvos pas mane.

Atsikėlėm 9: 30 ir supratom kad pramiegojom pamokas. Greit apsirengėm ir nuėjom į mokyklą.
Jau buvo trečios pamokos vidurys vos iėjom į kabinetą iškart visi atsisuko ir kaipgi kitaip be Raido patyčių.
—Ooooo tarakoniukas sugalvojo pasirodyt.
Mes su Silvija tik nuėjom ir atsisėdom į savo vietas.
Pasibaigus pamokoms susitarėm susitikt su Arija prie paradinių durų.
Stovėjau prie savo spintelės kai pajutau smarkų timptelėjimą už plaukų ir nukritau ant žemės. Staigiai atsistojau ir arsisukau. Už manęs stovėjo Raidas. Dabar aš tikrai isiutau.
—Tu nežinai su kuom prasidėjai, —priėjau ir spyriau į tarpkojį. Jis staigiai susirietė.
—Tu maža kale aš tuoj tau parodysiu.
Jis bandė man trenkti antausį bet aš staigiai pasitraukiau ir jo ranka nesutiko pasipriešinimo dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir vos nenukrito jis ruošėsi vėl man trenkti bet sugavau jo ranką ir užsukau. Jis pradėjo klykt nesavu balsu.
—Padėkit man! Laikykit tą kalę, —rėkė jis ant savo draugų. Puiku tegul pagauna mane neturės irodymu kad juos sumušiau nes tai padarys patys.
Jo draugai mane pagavo o aš visiškai nesipriešinau.
—Na ką nebesi tokia stipri? —išsišiepė Raidas. Mačiau kad aplink mus būrėsi žmonės tada mano žvilgsnis pagavo Silvija ir Ari daviau perspėjamą žvilgsnį Silvijai ir ji suprato kad nesiartintu dėl to čiupo Ari už rankos ir laikė. Už manęs stovėjo kažkos vaikinas ir laikė mane kol Raidas trenkė man į veida bet aš ją palenkiau ir smūgį gavo vaikinas laikes mane. Jis susirietė ir gulėjo ant žemės kol aš pasiėmiau kuprinę ir patraukiau prie savo draugių.
—Tu atsiimsi už tai tarakone, —išgirdau pavymui pasakytą Raido komentarą.
—Mažai gavo matyt, —nusijuokė Ari ir mes kartu.
Nuėjom pas mane į namus ir nusiaubėm šaldytuvą. Kol neišgirdau skambučio. Iš melodijos iškart supratau kad tai mano darbinis telefonas. Nusikeikiau. Aš pamiršau juom atsikratyt. Nuėjau ir atsiliepiau.
—Deabrua klauso, —suzierzinusi pasakiau.
—Pagaliau tave radau. O tu gerai slapstaisi, — pasigirdo vyro balsas kuriame aiškiai jaučiau pagarbą
—Toks darbas reikalauja atsargos.
—Aš net neabejoju. Turbūt turi daug priešų. Supranti aš tau skambinu su reikalu nes pats turiu priešų ir noriu kad tu vienu iš jų atsikratytum. Už tai sumokėsiu puse milijono
—Vardas? —tiesiog paklausiau o jis iš kart suprato
—Andajus Brimas.
—Pusė pinigų už dviejų valandų apleistame geležinkelyje ten ir susitiksim, —pasakiau vietą kurioje visada susitinku su užsakovais, —jei apgausi surasiu, —dar perspėjau ir padėjau ragelį.
Plepėjom su draugėm ir žiūrėjom filmus kai išgirdom jog kažkas beldžiasi į duris. Atsistojau ir nuėjau atidaryt.
Už durų stovėjo gana jaunas vaikinas. —Ar čia gyvena Vanesa Giara? —paklausė jis manęs o aš nesuprasdama ko jam čia tik linktelėjau.
—Aš atvežiau jūsų motociklą, —ties tais jo žodžiais mano veidą papuošė plati šypsena. Pagaliau.
—Prašau pasirašyti čia, —ištiesė kažkokius lapus į kuriuos greit pasirašiau ir vos ne klykdama nubėgau prie savo naujojo motociklo. Tai išgirdusios iš namo išėjo Ari ir Silvija. Bet jos labai greitai susigaudė ir pribėgo prie manęs. Iš visų šonų apžiūrėjau motociklą ar jis nesugadintas.
—Tai ten taip ir stovėsi ar nukelsi jį?
Atsisukus į vaikiną paklausiau.
—O tu bent moki juo naudotis, —pašaipiai paklausė jis eidamas nukelt motociklą.
—O pats moki, —taip pat pašaipiai atsakiau.
—Geriau už tave, —jis pradeda mane nervuot.
—Tuomet irodyk šiandien dešimtą valandą prie apleistų kasyklų, —mečiau jam iššukį ir buvau šimtu procentu isitikinus kad laimėsiu. Aš ten dažnai lenktiniavau kol nepavogė mano motociklo. Visada laimėdavau ir ten visi mane pažįsta.
—Susitiksim ten, —mirktelėjo man ir nuvažiavo.
Dar biški paplepėjom ir atsisveikinusios išsiskirstėm. Aš greit nubėgau į savo kambarį pasidažiau akis su juodu akių šešėliu, o lūpas su juodu lūpdažių, plaukus nusidažiau juodais nuplaunamais dažais. Užsidėjau juodus aptemptus džinsus ir juodą aptemptą maikutę ant petnešėliu pasiėmiau juodą matinį šalmą. Su tokia apranga visada tvarkau reikalus nes niekas manęs neatpažysta.
Nuvažiavau į apleistą geležinkelį dešimt minučių anksčiau. Nuvežiau motociklą nuo kelio kad niekas nematytu jo nuo kelio. Nuėjus į vidų užlipau į antrą aukštą ir stebėjau aplinką. Po poros minučių iėjo stambokas vyras su lagaminėliu.
—Gerai padarei pasirodydamas, —pasakiau o jis sutrikes pradėjo dairytis.
—Neturiu kito pasirinkimo tik tu vienintelė gali atlikt šį darbą teisingai.
Nušokau į apačia maždauk dešimt metrų nuo jo.
—Atnešiau puse sumos.
—Puiku kitą puse kai darbas bus atliktas, —paėmiau iš jo lagaminėlį ir nuėjau. Grįžus namo užsidėjau savo lenktyninius rūbus tai yra trumpi šortukai, aukštakulniai ir juodas crop topas. Pasiėmiau pilka su mėlinom dalim šalmą ir nuvažiavau prie apleistų kasyklų kur jau buvo susirinkę pilna žmonių. Prie manęs priėjo lenktynių organizatorius aš su juo pasisveikinau ir pasakiau kad suorganizuotu lenktynes su tuom pasipūtėliu kuris atvežė man motociklą. Aišku jis buvo labai patenkintas nes labai daug žmonių susirink pažiūrėt kaip kažkas drįso mesti iššukį man.
Prasidėjus lenktynėm aš tiesiog sėdėjau ant motociklo ir stebėjau visus. Kai mane pasikvietė lenktyniu organizatorius. Nuėjau prie jo ir pamačiau vaikiną kuri metė man iššukį. Linktelėjau ir ištiesiau tūkstantį eurų tai mokestis už lenktynes. Vaikinukas padarė tą patį ir su pašaipia šypsenėle pasižiūrėjo į mane.
—Sėkmės. Tau jos tikrai prireiks, —jis čia ką tyčiojas iš manęs
—Jei kam ir prireiks sėkmės tai nebent tau, —nusišypsojau ir patraukiau prie starto linijos. Kai atėjo ir tas vaikinukas prieš mus išėjo pusnuogė mergina ir paskelbė startą. Nieko nelaukus išsiveržiau į priekį palikdama vaikiną už nugaros. Greit išsukau visus posukius net nesulėtindama. Galiausiai pasiekiau finišą pirma. Po keliolikos sekundžių atvažiavo pralaimėtojas.
—Puikiai važiavai. Tikrai nesitikėjau dėl to noriu atsiprašyt už tai ką pasakiau anksčiau. Taika? —ištiesė man ranką o aš ją paspaudžiau
—Taika, —atsakiau kai prie mūsu priėjo organizatorius.
—Ir kaip ir visada lenktynes laimėjo Van, — lenktynėse aš būnu tiesiog Van. Apsisukau eiti kai išgirdau to vaikino balsą.
—Van. Van. Aš taip ir nepasakiau savo vardo. Deividas, —jis ir vėl ištiesė ranką.
—Vanesa, —paspaudžiau jo ranką ir jau ruošiausi nuvažiuot bet jis ir vėl mane sustabdė.
—Gal norėsi kada susitik, pasivažinėt?, —paklausė jis o jo akyse mačiau viltį.
—Žinoma. Kodėl gi ne, —tepasakiau ir nuvažiavau.
Grįžau namo nuėjau į dušą. Atlikus vonios ritualą atsiguliau į lovą ir pradėjau ieškot informacijos apie Andajų Brimą. Pasirodo tai gana jaunas juodų plaukų vaikinas. Policijos bylose buvo pilna kaltinimų jam bet visi buvo atmesti pritrūkus įkalčių. Sužinau kur jis gyvena kuom užsiėma ir kitą naudinga informacija. Padėjau kompiuterį į šoną ir atsiguliau. Andajau tavo dienos suskaičiuotos. Su ta mintim ir užmigau.
2018-10-29 15:34
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-31 15:51
ČakoPelėda
:(
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-29 18:35
Nuar
Klaidos nėra baisiausias dalykas šiame tekste. Gerokai blogesnis dalykas - visiškas nemokėjimas įsivaizduoti ir perteikti žodžiais savo įsivaizduojamų vaizdinių skaitytojui. Tai, kas čia parašyta, tėra iš įvairių mažo biudžeto veiksmo filmų surinktų scenų kupeta. Kadangi tokiose filmuose svarbiausia duoti ir gauti į snukį, jokių kitų vaizdinių juose nėra, kaip nėra ir jausmingumo, todėl pagyvinimui yra naudojamos erotinės scenos, kurios šiek tiek kompensuoja bendrą kūrinio skurdumą. Bet ir kompensavimo mechanizmas šiame rašinyje neveikia, kadangi neįmanoma kokiu nors būdu įsivaizduoti pagrindinės herojės, jos draugų ir priešininkų. Eilinė "medžiotoja" be veido, figūros, minčių, pasižyminti tik savo lėkštumu. Neabejotinas 1.
Yra vienas pliusas - neįtikinami, bet vis tik dialogai.:) 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-10-29 18:10
Erla
Neįpusėjus skaityti - labai daug klaidų.
Mokykitės rašybos, skyrybos.
Sėkmės.
1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą