Kaukės

Šiandieną išeinu į kaukių balių
nuoga. Be kaukės ir be jokio grimo.
Negyjančias pūliuojančias žaizdas,
randais raukšlėtais išvagotą veidą, sielą
paslėpsiu po lengvu ir permatomu voro audiniu.
Bet ar korektiška taip pasirodyt tarp kaukėtų?..
Kodėl gi ne? Juk niekas nesupras,
kad aš be kaukės. Manęs neatpažins –
manys, jog storaodis kažin koks pasislėpė
po kauke pavadinimu KANČIA, o gal JAUTRUMAS.
Ir tegul mano. Atsibodo po nemėgstama visų
cinizmo kauke slapstyti tai, ką iš manęs padarė
tas nesibaigiantis, nirvanoje paskendęs kaukių balius.
O gal man vėlei užsidėti klouno kaukę ir,
po grimu paslėpus skausmo ašarą, šypsotis tiems,
kurie seniai pamiršo seną kaip pasaulis tiesą:
po kauke kiekviena gyvena juk žmogus.