O, Lietuva, nesuprasta pasaulio
Kam gi naudinga ši apgaulė
Jog Tu esi pagoniška, tamsi, žiauri.
Kodėl, kas tik netingi, Tave trypia
Tave niokoja, keikia, peikia
Esi maža kruopelė dideliam gaubly
O tiek stiprybės savyje turi
Turi užsispyrimo prisikelt ir eiti
Tiek daug reikėjo Tau patirti
Kęst priespaudą ir užmarštį, ir tremtį
Daug teko priešų kovose atremti
Dabar Tu stovi tarp visų lygi
Paguodžianti, užjaučianti, ori
Sava praeitimi, dabartimi, ateitimi
Lietuviui kiekvienam esi labai brangi.