Jaunystės kultas

Pabiro į gatves jaunystės kultas
ir žviegia, švilpia, lenktyniauja
su medijomis, su mašinomis, su vėjais.
Jis viską gali: pasaulį keisti,
nepaisyt kodeksų senų moralės,
paspirt istorinę senieną,
apspjaudyt klasikinį meną,
nustumt nuo kelio varganą senatvę,
sukriošusią, suvytusią, nukaršusią,
protezais besiramstančią į maistą ir į kelią
ir laikančią pavargusiuos delnuos
po trupinį surankiotas gyvenimo šukes,
kad netrukdytų jos, išmėtytos,
jaunystei bėgt į tikslą, kurio,
tikriausiai, ir nėra.
O kas surinks kitas šukes?..
Kita jaunystė su kanopa energingai
spirs į sukriošusią, nuo metų braškančią senatvę.
Bet greitai ir pati
pavirs suplėkusiais nuo laiko pelenais.