Juozas StaputisPušys kvepia medumi
juo dangus kvėpuoja
sakai sruvena gyslomis
stygos aimanuoja
dantys taip ištroškę
aukso
lyg bebrai užtvankoje
paromis nerimsta-
rudalblauzdės grimzta
apvaizdos
kaip kūdikiai varnėnų
plačiai prasižioję
gamtos kraitį ryja
ir viskuo stokoja
plyname lauke
balti pakaušiai styro,
o lieknai stirnaitei
ašaros pabyra.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2018-09-23 13:47
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-23 22:40
Skaičiau gal penkis kartus. Jaučiu, kad šiame eilėraštyje kažkas yra, bet tikrojo kūrinio žavesio nesugebu atrasti. Matyt jis ne man.
Blogas komentaras Rodyti?
2018-09-23 17:04
dantys taip ištroškę aukso - kažkaip keistai nuskambėjo. Negi auksas valgomas? O gal dantys nori būti dengti auksu? Jau ne madoje
apvaizdos kaip kūdikiai varnėnų plačiai prasižioję plyname lauke balti pakaušiai styro, Šios metaforos vaizdžios ir originalios 4+ |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |