„Kitokie“

Kodėl mes tokie kitokie?
Kodėl mes šnekam eiliuotai?
Kodėl mąstom ritmingai,
Kiekvieną žodį į taktą?

Kodėl mūsų negirdi?
O girdi tik tie, kam tinka
Mūsų minčių labirintai,
Mūsų galvosūkiai, mįslės.

Gal mes atrodom mįslingai?
Gal mes kitaip apsirengę?
Turbūt kitaip pasirengę
Pažvelgti iš kito kampo
Į šį pasaulį painų.

Ir oru ne tuo kvėpuojam,
Kvėpuojam tik tuo, kurs virš oro!
Nes kitam lygmeny mes esam,
Į visų mūsų sielas žvelgiam.

Nors per pasaulį žengiam
Galbūt netvirtais žingsneliais,
Bet širdis jausmams plačiai atvėrę,
Save ir kitus aukštyn pakylėję.