siluetai

---mūza---

Esi ne man,
Bet tūkstančiams:
Šypsotis, verkti,
Nusirengti...

Gašli plevėsa,
Siela nekalta...
Gražuole įnoringa
---mūza---

Lemtie!
Kodėl davei jai
Tūkstantį
Veidų skirtingų
Ir vieną kūną?

Kūną žudantį
Neramią
Menininko būtį?

Tuštybės puotai
Siaučiant,
Jos nepalietę
Jie išeina....

Išeina alkani,
Basi, bejėgiai,
Vieniši ir savo
Praeities išsižadėję.

Palietę ją, ---
Save užmiršę
Gyvenimą aukoja
Jos šypsenos
Ir rankų siluetui,

Kurių nedrįso
Apdainuoti
Neregys poetas
Įkalintas
Šlovės vienatvėje...

Neišdainavo
Dainiai jos
Didingos meilės,
Jos tikro veido
Dailininkai nenutapė,

O aš jai
Kilimą gėlių paklojau,
Kad kelią rastų
Atkeliaut į mano
Drobę...

Bet ji...
Manęs nepastebėjo:
Šypsojosi ne man,
Ne man kvėpavo---

Širdis krūtinėje
Nustojo
Plakti meilę,
Pagiežos gyslomis
Sroveno
Piktas kraujas,

Įskilus mėnesienos
Burtų taurei,
Išblėso meilė,
Tarsi rūkas
Saulei tekant...

---

Išblėso meilė,
Tarsi rūkas,
Lyg burtai,
Kur pasėjo
Mūzos rankos,

Kurios kitiems
Paglostė sielą,
Kurios ne man
Paglostė plaukus...

Norėjau, kad
Bent sykį ji
Man nusišypsotų,
Nedrįsdamas
Ko nors daugiau
Prašyti...

Norėjau užsimiršti
Jos portretą tapant,
Negirdint ir nematant
Nieko...

---

Pavydo prisigėręs
Aš norėjau--mirti.
Žvelgiau į svetimo
Šedevro snukį

Ir nežinojau
Kas esu----
Iš kur---aš....

Verkiau... bet
Padaryti
Nieko negalėjau...

Ramybėje
Mane paliko
Mintys ir
Seno ąžuolo
Šešėlis
Užtemdė saulę...

---

Po užmaršties
Kerais supuvusiais
Tūnojau aš,
Kol ji įypsojosi
Pasaulio genijams...

Upes išgert norėjau,
Užgesinti saulę,
Pagauti vėją,
Sudaužyti pilnatį,

Įniršęs
Lietuje paskęsti
ir rytmečio rasa
Nukritęs---mirti.

Po kūną
Šliaužiantis pavydas
Nužudė tuos, kas
Jį mylėt mėgino---

---manęs---
Jau niekas nemylės
----ir aš---
Jau nemylėsiu nieko

Po užmaršties
Kerais supuvusiais
Užmigo siela...

---

Sapnavo ji rankas,
Kurios taip švelniai
Vaikystėj glostė, lyg
Subyrėt galėčiau...

Kurios man atnešė
Drabužių ir skūstuvą
Ir rankšluostį ataustą
Meilės gijomis...

Mamos tai buvo
---rankos---

Darbų galybę dirbančios,
Pavargusios ir mylinčios...

Aš supratau,
Nėra gražesnių rankų,
Už tas, kurios globojo
Ir maitino---mamos rankas,
Ne mūzos nutapiau:

Štai kudykėlį mažą
Jos globoja, štai
Žlugtą skalbia,
Duoną kepa...

Štai ilsisi sudėtos
Ant krūtinės...

Aš jų prisilietimo
Pasiilgau, bet jų
Nebepaliesiu
Niekada----

---senatvė painioja
minčių gijas---

Norėjau, kad mane mylėtų,
Mylėtų, kaip kadais mama
Mylėjo...

---

Susigraudinęs
Aš norėjau
Ištiesint teptuku
Raukšles
Mamos pavargusiam
Veide---ir man---
Pavyko!

Ir man pavyko
Jaunos gražuolės
Nutapyt portretą,
Kurio žavėjosi

Pasaulis visas
Spėliodamas jos
Kilmę, vardą...

Tada mane
Aplankė mūza,
o aš
Vaikystėje globojusias
Rankas ir šypseną
Paguodžiančią tapiau...

---senatvėje---
mes tampame
nereikalingi
---sau---

elyz zyle