Mergina matau, aš viena sapne
Jos vardą tariu, tiktai paslapčia.
Nes skauda mažiau, kai akys užmerktos
Ir trūksta rečiau, kai lūpos užvertos
Yra kalba, senų laikų
Ji mena viską, net nuo pradžių
Visus vardus, aukštų dievų
Gilius jausmus, dviejų širdžių.
Laiške pilnam, prastų eilių.
Užstrigęs aš, tarp jos raidžių
Vis ieškau žodžio, penkių raidžių,
Lyg atsako iš jos švelnių akių.
Ilgai žengiau, tamsoj gūdžioj
Klaidų baloj, strigau gilioj.
Kritau dažnai, kilau lėtai
Tačiau dabar žinau tvirtai.
Užteks dienų, dievų skirtų
Kad rast tave, tarp tų žvaigždžių.
Pakaks jėgų, sugrįžt laiku
Pasukt likimą, savu taku.