Nuodėmės skonis

Po virpančiais boružės taškais,
išsidriekęs šlakuotas voratinklis
supainioja nerangius
tavo judesius -

plaukai dar puošiasi
kvapu tabako ir įsivėlusiu pavasariu -

neišgertos kavos trupiniai
piešia nakties akivaruose
spanguolių lašus,
nudažiusius lūpas ir skruostus -

dar pirštai pasiklydę
skaičiuoja ne boružės taškus -

dejuoja varstomos durys
slėpdamos sudilusį artumą,
privėrę juodą drabužį.

Ir šventieji ne kartą  suklumpa.