Liūdnesnis teatras

Įsivėliau mintyse,
Tinkle pasipainiojęs.
Kur šaltą rudenio pavakarę
Glėbiu sušildo rankos mostas.

Lyg nežinočiau kad saulėtekiai
(Turbūt nežinojau)
Saulėlydį palydi tik tamsoje.
(Bet tik tada kai nieks nemato.)

Ir visas gyvenimas,
Kaip tas spektaklis,
Į kurį nenuėjom.
Turbūt turėjo būti toks geras.