Namo

Kai šiltą naktį pakeliu nuo žolės sraigę
kuri per delną nuslysta lyg šilkas
egzotiškos vaišės su dainom jau pasibaigę
o aš vėlei alkanas likau lyg vilkas

pasilikęs prie širdies užstrigęs lyg taškas
gal krešulys aštrus į naktį tyliai sminga
sušildo sielą amžinybės karštas vaškas
kai po eglėmis sutūpę šešėliai suminga

ir nieko nebelieka ant degančio delno
tik siautulingos mintys į dangų įsiaudžia
auksiniais žvaigždynų siūlais ir be pelno
nusimezgu kelią namo vėjui gaudžiant.