Visi šioje istorijoje minimi asmenys yra gyvi žmonės, bet nebūtinai jie elgėsi taip, kaip čia parašyta.
Žanas iš Jonavos turėjo dvi ausis ir vieną galvą.
Nieko čia ypatinga. Kaimynas iš antro aukšto turėjo tiek pat, jo žmonos meilužis irgi, o gerai įsižiūrėjus, pamatytumėm, kad tokių žmonių esama kur kas daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio į paskutinį Van Gogo autoportretą.
Ką čia slėpti, - beveik visi žmonės turi po dvi ausis ir maždaug po vieną galvą.
Bet niekas nežinojo, kiek Žanas turėjo plaukų. Va čia ir buvo didžiausia mįslė. Atrodo: visi žino viską, o kai tik paklausi, kiek plaukų Žano galvoje, tuoj visi suka pokalbį į kitą pusę, arba staiga prisimena, kad skuba pas dantistą ir – visogero!
Žodžiu, intriga milžiniška.
Bet Žanas niekam neleidžia prisiliesti prie savo galvos, tik kirpėjai Kristinai. O Kristinos pavardė kaip tik Galvydytė, bet skaičiavo ji tik angliškai, o plaukai nieko nesupranta.
Tada Kristina nusiplėšė Žano skalpą ir išvažiavo į Kėdainius.
Sėdi Žanas parke ant suoliuko, smegenys matosi, eilėraščiai išlindę... O čia dar Mokesčių inspekcija prisikabino.
- Ko tu čia sėdi? - klausia inspekcija. - Ką labai didelis poetas?
- Aš tik Leskauskas, - sako Žanas.
- Visi jūs taip sakote, - nepatikėjo inspekcija ir atėmė poeto pažymėjimą.
Tada Žanas teismui apskundė kirpėją Kristiną, bet Kėdainių administracija atsisakė ją išduoti Jonavai. Gi Jonavos meras jau norėjo skelbti karą Kėdainiams, bet tarybos narys Arvydas Stirna atsigulė kryžiumi, motyvuodamas tuom, kad „Kėdainiai užmėtys mus agurkais“.
Štai kokią žalą daržovių perteklius žemės ūkio sektoriuje gali padaryti 21 - ojo amžiaus lietuvių lyrikai.