De javu

Tu palauk, sustok, nebėk,
pasiliki dar nors dienai, vienai,
gal ir trim, savaitei, metams;
su visam...

Gero kelio nesakysiu, nelinkėsiu, nelydėsiu,
tik apjuosiu akimis, myluosiu
tavo nugarą ir kūno kvapą uosiu.
Vėjas tirpdo, vėjas neša, jam paskirtą sunkią naštą.

Nors ne laikas, man nė motais,
mintys pačios kanda lyg skruzdės,
mažos, įkyrios, per aiškiai darbščios.
Tu kasai lyg kraujo lašo, prisilietus - malonumas,
kai agonija geismų susimaišo laukimu.

Klykiu iš skausmo, gal iš malonumo,
niekas negirdi, tik akys suspindi,
raudonai, baltai;
skaudžiai gelia tos gyvatės.

Pyktis minčių siautulingų sumišo neigimu,
neigimas pavirto prietaru ir liko tik de javu.