Lietus

Nuo stogo ant stogo  šokinėja žvaigždės,
Mėnulis jas gaudo, mėnulis pakvaišęs.
Bobulė šauni išlenda pro langą?
- Ar baigsit kvailiot??? - apsjaudo palangę.
Mėnulis paslysta ant jos spjaudalų,
Nusisuka sprandą - žvaigždėms neramu...
Naktis be mėnulio bildukų pilna,
Bobulė pamanė - pasaulio pabaiga.
Sušuko kažką, prispjaudė ant grindų,
Puolė bėgti, bet paslydo ant savo spjaudalų.
Susitrenkė galvą, spaudimas pakilo,
Širdis apmokamų atostogų išvyko.
Mėnulis atsukęs sprandą atgal
Ateinančią naktį vėl švietė toliau.
O bobutė šaunioji dabar jau danguj,
Bambėdama spjaudalus siunčia visur.
Žmogeliai kas kartą garbina lietų,
Kai bobulė (tuo metu) pikta ant viso šio „svieto“.