Klajonės po stepes

Kai kalbu su tavim
Aš esu čia ir dabar
O būdamas vienas
Pasileidžiu po
Neaprėpiamas
Stepes savo minčių
Ir kartais nuklydus
Būna sunku grįžt
Į čia ir dabar
Bet kelias yra ten
Kur esam dabar
Mes visad
Stovim ant jo
Tik kartais nematom
Kai grifai, karšto vėjo
Srovių iškelti, skrieja
Ratus viršum
Mūsų galvų
Jų šešėliai krenta
Mums ant akių
Kol galiausiai
Ir jie parskrenda
Vakare į lizdus
Aukštai kalnuose
O mes žiūrėdami
Tiesiai, vėl žvelgiam
Į kelią