Vidurnakčio vaikai

vos tik dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti, į gatves išlendame mes, vidurnakčio vaikai. būtybės, kurios  maitinasi išprotėjusiomis ir savižudėmis žvaigždėmis, kurios drįsta pasirodyti dervą primenančiame danguje ir jame įklimpusios žūti. naktimis atsigauname, paaštrėja pojūčiai, kraujas tiesiog ūžia gyslose, o alkis nuotykiams tampa nesuvokiama kančia.