Atėjo žiema į namus,
Jos sniegas nubalino odą,
Vestuvės krikštynos pas mus,
Per drėgną Antakalnio gruodą.
Išalkę visi, bet ne maisto -
Jų paslaptys šmėkščioja vėliai
Pro langą, pro sielą sugaištas
Laiku neišgelbėtas laikas.
Visų veidai mirę, nors regis
Taip niekas net gimt nesuspėjo...
Mirties smogas pustuštį dengia
Gyvenimą, žvilgsny Arėjo.


Ponas Dešra








