Rašyk
Eilės (70339)
Fantastika (2138)
Esė (1677)
Proza (10184)
Vaikams (2406)
Slam (55)
English (1073)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 38 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Stroncio spalvos saulės spinduliai,
                              it potėpiais, baigia išsiviešpatauti iš snaudulio.
Laikrodis garsiai tvinksi, kala ritmą lašelinės greičiu.
Rytas išaušo gražus:
                        be debesų,
                                be stresų, be triukšmo.
Kažkur tolumoje skardena vyturys, tujose čirksi susibūrę žvirbliai.
Laikas  sustojo, it apmirė.

Senas, negailestingai apgenėtas kaštonas savo forma primena rankos plaštaką
              su giliai įrėžtomis gyvenimo linijomis - randais.
Žalsvos samanos, šiaurinėje kamieno pusėje ir ryškūs šešėlių kontrastai, primena išsišokusias kraujagysles ant rankų, kuriomis teka gyvybės syvai.

Sunkiai sugrįžtame iš ten, iš kur atėjome,
klajodami sudėtingų sau susikurtuose labirintų viražuose, posūkiuose,                                                                              akligatviuose.

Ant sienos kabo šventas paveikslas, arba foto nuotrauka, įamžinusi  laikinumą, nestabilumą.
Be didelio vargo ir išmanymo bandau sieną nuglaistyti, nuvalyti, išlyginti,
netgi savaip improvizuoti,
sutirštinti spalvas, iškreipdamas pirminę prasmę,
kad atrakinčiau tas duris,
                          kurios kažkada tarnavo,
                                    o gal būt tebetarnauja man,
                                                          mano vaikams ir anūkams.

Supleišėję ir išblukę medinių Rūpintojėlių, Izidorių  ir kitų šventųjų veidai.
Ar visa tai - naivu ir nereikšminga?

Akmuo arimuose guli nepajudintas jau dešimtmečius, nes nebėra kam pajudinti - pamestas ryšio raktas.
-
Liko prisiminimai.
2018-06-13 14:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-11 08:09
Ana_Brada
kala ritmą lašelinės greičiu
be debesų, be stresų, be triukšmo.
netgi savaip improvizuoti,
sutirštinti spalvas,
iškreipiant pirminę prasmę,
išblunka medinių Rūpintojėlių, Izidorių 
ir kitų šventųjų veidai
pameta ryšio raktą


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-16 03:07
Julija Mėčiuvienė
h lygu p,u lygu i:)(:
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-16 03:05
Julija Mėčiuvienė
susirūhinę žvurbliai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-13 21:08
Nuar
Gražus tas vaizdas pirmose trijuose posmeliuose. Toks šiltas, nors nėra labai jaukus. Šis prieštaringumas vis tik patvirtina, kad rašomi žodžiai perėjo per poeto vidinę vertinimo prizmę. Likusią kūrinio dalį buvo sunkoka skaityti. Atrodo, tarytum kas negrabiai, nagais bando nudraskyti gražų paveikslą pirmose posmeliuose, kur jausmiškai jau buvo pasakyta viskas, kas derėjo čia būti išdėliota.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-13 16:46
prisukime tave
Apie ką čia, Izidoriau?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą