Pjesė

Miegok, nes tik tada esi laisvas (Menininkė)




  Rašytojas sėdi. Galvoja. Brėžia plunksnakočiu kreives popieriaus lape. Užbraukia. Vėl galvoja. Atsistoja. Vaikšto. Sėda. Rašo. Baigia. Štai jis ir parašė pjesę. Beliko ją atspausdinti ir įteikti ponui Režisieriui.

  ***

  Režisierius sėdi. Skaito pjesę. Mąsto. Vėl skaito. Galvoja. Taip, ją reikia būtinai pastatyti. Teliko atrinkti aktorius.

  ***

  Pagrindinis aktorius stovi. Skaito scenarijų. Pakartoja garsiai. Bando įsijausti. Vėl perskaito. Įsimena. Garsiai ištaria įsimintus žodžius. Gestikuliuoja. Viskas, jis jau moka savo tekstą. Beliko tik susirepetuoti ir suvaidinti.

  ***

  Žiūrovas sėdi teatro salėje. Žiūri. Mąsto. Klauso. Galvoja. Vertina. Vėl žiūri. Vėl mąsto. Vėl klauso. Vėl galvoja. Vėl vertina. Taip, nebloga pjesė. Tik juodai nesąmoninga.

___________________

  Scenoje:
    Laksto Meškiukas ir rėkia, kad nori Šokoladinės Princesės.
    Besislapstanti nuo meškiuko Princesė trokšta Pasimetusio Princo meilės.
    Princas ieško Kažkokios Valkatos, kurią netyčia pamilo.
    Pelenė juokiasi prie Mirusio Tėvo kapo.
    Metalo miške, prie Tėvo kapo, Paukščiai gieda hardrock'ą.

  (ir visa tai vyksta vienu metu...)


  ***

  - Kažkoks absurdas. Ir kam kilo mintis parašyti tokią pjesę?!
  - Jam (šypsena)
  - Šiam didžiam Rašytojui?
  - Taip (šypsena)
  - Bet jis nekuria pjesių!
  - Dabar jau kuria (šypsena)
  - Visa tai tik nesąmonė...
  - Matau (šypsena)
  - Aš išeinu!
  - O man patinka (šypsena)

  Trenkiau sapno durimis ir išėjau ieškoti dar didesnio absurdo.