Disputas - 5

PENKTA DALIS
(Kai kurie lietuvaičiai pyksta perskaitę disputą, bet be prasmės... Nuo 11 iki 14 amžiaus lietuvių tautą prievartavo, plėšė, žudė kryžiuočių, kalavijuočių ordinai. Per prievartą stengėsi įbrukti melagingą įdėją, lietuvių tauta atkakliai priešinosi. Tai buvo paskutinė valstybė Europoje, kuri priėmė krikčionybę. Galų gale pasidavė, manydama, kad taip apsisaugos nuo krikščioniško teroro, bet tai nepadėjo, nes pagrindiniai mūšiai įvyko po to kai Lietuva priėmė šią neteisingą požiūrių sistemą. Išprievartauta tauta priėmė šią įdėją, nesuprasdama ir nesigilindama, tik norėjo išsigelbėti nuo žmogžudysčių, kurias darė fanatikai krikščionys. Gal atsiras lietuvis, kuris sugebės atmesti išankstinę nuomonę ir kritiškai peržiūrės įdėją, kurią primetė žudikai. Tada jis supras, kad krikščionys be prasmės, dėl melagingos idėjos nužudė, nukankino, išprievartavo, apiplėšė daug lietuvių.)
PIRMAS VEIKSMAS
(Veiksmas vyksta praėjus 2 metams po disputo baigties. Nachmanido namai. Jom kipuras. Popeitė.)

NACHMANIDAS
(Kalbasi su sūnumi.)
... Mišlei knygoje parašyta: „Klausyk sunau mano pamokymų Tėvo savo ir nenukrypknuo įstatymo Motinos savo“. Karalius Šlomo šiame sakinyje kreipiasi į Israelio tautos vaikus. Ką jis turi omenyje sakydamas „pamokymus tėvo savo“? Traktate Brachot paaiškino, kad Israelio tautos Tėvas yra Kūrėjas, mes esame jo vaikai ir privalome klausyti Jo įsakymų. O ką karalius Šlomo turi omenyje sakydamas „įstatymo Motinos tavo“? Kiekvieno judėjo Motina tai – Israelio tauta. Todėl mes įpareigoti vygdyti Israelio tautos tradicijas ir įstatymus, kuriuos Ji priėmė prie Sinajaus kalno.
... Sūnau, mums neužilgo teks skirtis, nes nebegaliu gyventi šioje šalyje, šiame mieste, šiuose namuose. Privalėsiu palikti viską ir bėgti, nes sužinojau, kad inkvizicijos teismas ruošiasi mane nubausti. Planuoju keliauti į šventą žemę, gal pavyks įkurti ten mokymo namus. Gal, jei pavyks įsitvirtinti Erec Israelyje, ir jus atvyksite.

SŪNUS
Tėve, mano mokytojau, o kodėl mes visi kartu negalime išvykti? Nereikėtų justi išsiskyrimo kančios.

NACHMANIDAS
Aš esu žinomas žmogus visoje Ispanijoje. Mane seka karaliaus sekliai. Ieško preteksto nubausti. Jie surado, nes prieš metus dalyvavau dispute, kurį po to užrašiau ir išsiuntinėjau Isanijos judėjų bendruomenėms. Tikriausiai visnas iš laiškų pateko į inkvizicijos rankas. Jei tai tiesa, tada aš ir jus pavojuje... Jei keliausime kartu, tikrai būsime atpažinti ir sučiupti. Jums saugiau likti čia, judėjų bendruomenės prieglobstyje. Gal man pavyks prasmukti, nepažintam į kokį nors uostą ir papirki jureivius vykstančius į Bizantiją... Ant tavo pečių gula sunki prievolė rūpintis mama ir likusia šeima. Todėl įprask kalbėti ramiu balsu su motina, vaikais ir kitais žmonėmis. Taip, tu išsigelbėsi nuo pykčio, kuris apima visus žmones. O tai labai bloga savybė, daranti daug žalos ir pačiam pykstančiam ir kitiems. Pyktis priveda prie neapgalvotų poelgių ir net nusikaltimų. Mūsų išminčiai mokė, kad „kiekvienas kuris pyksta, visos pragaro rūšys užvaldo sielą“. Toks žmogus susikuria sau pragarą ir čia, ir ateinačiame gyvenime. Jei pavyks išsigelbėti nuo pykčio, tada išmoksi būti nuolankiu, o tai geriausia savybė iš visų gerių savybių. Mes „čia“ gyvename laikinai, bet net gyvi būdami esame lervų ir kirminų grobis, tuo labiau jiems atiteksim po mirties. Piktadariai žino, kad mirs, bet nebijo mirties dienos. O mirtis neišvengiama, tai pat ir Kūrėjo teismas, prieš kurį reikės duoti ataskaitą už visą gyvenimą yra neišvengiamas. Įprask bijoti Kūrėjo. Su čia gera savybė galėsi džiaugtis tau skirta dalia šiame gyvenime. Nėra prasmės žmogui didžiuotis, nes sveikata, fizinė jėga, išmintis, turtai tai dovanos gautos nuo Kūrėjo. Jei žmogus turtingas ir įtakingas, turi suprasti, kad tai priklauso ne jam, o Kūrėjui, o žmogus tik laikinai tuo naudojasi. Būk kuklus ir maloniai bendrauk su visais žmonemis, net jei kas nors tave aprėks, ar kalbės nepagarbiai, neįsižeisk ir atsakyk ramiu, maloniu balsu. Kiekvieną dieną, ryte ir vakare apmastyk savo veiksmus, gal surasi dalykus kuriuos gali ištaisyti. Melsdamasis kalbėk nuoširdžiai, apmąstydamas žodžius, nesiblaškydas, tada tai bus priimtina Kūrėjui. Linkiu, kad tau sektūsi visur ir visada ir kad nusipelnytum ateinančio pasaulio, kuris yra paruoštas Teisuoliams...
(Į kambarį įeina kareiviai.)

KAREIVIS
Ispanijos karalystės, inkvizicijos teismas, tave areštuoja. Yra itarimų, kad tu išniekinai Ispanijos karalystės religiją ir papročius. Būsite suimtas ir kalinamas, tol kol tyrimas parodys ar esate, kaltas ar ne. Nedarykite netvarkos ir keliaukite su mumis.
(Kareiviai išsiveda Nachmanidą.)

ANTRAS VEIKSMAS
(Venuolyno kiemas, Nachmanidas stovi viduryje ir tyli. Venuoliai tardo jį.)
BROLIS PAVLO
Maestro, kas nutiko? Karaliui girdint tu buvai toks auksaliežuvis, o dabar stovi tarsi jį prarijęs.

VIENUOLIS
Prieš metus buvau pažadėjęs išplėšti tavo liežuvį. Po teismo, šį pažadą pasistengsiu tesėti. Aš jau daug judėjų nukankinau, esu profesonalus, todėl bijok...

NACHMANIDAS
Aš bijau tik Kūrėjo. Kas žino, ką pagimdys rytojus...

VIENUOLIS
Tu drąsus, bet tai laikina. Kai apausiu „ispanišku batu“, kitokią giesmę trauksi.

BROLIS PAVLO
Maestro, tau surengiau spektaklį Jom Kipuro proga. Pasigrožėk.
(Venuoliai atvelką paršelį. Gyvulėlis priešinasi. Brolis pavlo jį paskerdžia. Išdarinėja skerdiena. Paskui suskaldo malkas. Įkuria laužą. Pasūdo mėsą. Perveria skerdieną iešmų. Kepa.)

VIENUOLIS
Maestro, iš tavęs tiek pat naudos kiek ir iš tos kiaulatės. Jūs niekam netinkate, tik mėsai, kaip šitas paršelis. Ateis laikas ir mes paskrudinsime tavo šonus.
(Po keliolikos minučių Brolis pavlo atsipjauną gabalą mėsos. Atsistoja priešais Nachmanidą ir demonstratyviai suvalgo.)

BROLIS PAVLO
Tu žinoja, kad esu judėjas ir buvęs tavo mokinys?

NACHMANIDAS
Taip.

BROLIS PAVLO
Pasakyk, kiek draudimų šiandien sulaužiau.

NACHMANIDAS
Daug.

BROLIS PAVLO
Aš manau, kad devynis.

NACHMANIDAS
Kodėl elgiesi kaip juogdarys? Kam tau to reikia? Kodėl tai degradavai? Kas pastumėjo tave link dvasinės nešvaros?

BROLIS PAVLO
Kas?... Tu.

NACHMANIDAS
Ką turi omenyje?

BROLIS PAVLO
Girdėjau tave kalbant, kad Toros dalyje Ahazinu užuominomis užkoduoti, visi dalykai, kurie buvo yra ir bus pasaulyje.

NACHMANIDAS
Taip, aš taip kalbėjau. Kodėl tave tai suglumino, tiek, kad net pasirinkai dvasinę mirtį?

BROLIS PAVLO
Nes aš ieškojau toje dalyje užkoduoto savo vardo ir neradau, todėl pamaniau, kad tu klysti ir išsigalvoji. O po to... taip pradėjau galvoti apie visus išminčius. Kur ten – mano vardas?

NACHMANIDAS
Koks tikrasis tavo vardas?
BROLIS PAVLO
Ravner.
NACHMANIDAS
Ravner... Ravner... rav, ve ner. Taip... reš, alef, veis, nun, reiš. Iš šių raidžių sudarytas tavo vardas...
(Nachmanidas susimąsto. Nežino atsakymo į užduotą klausymą. Meldžia Kūrėjo, kad jam atvertų protą ir sugebėtų atsakyti.)
Hm... Radau. Knygoje Dvarim, aHzinu dalyje. 32 paragrafas. 26 sakinys... Ten parašyta: „omarti afeihem ašbiso meienoš zichrom“. Šiame sakinyje užkoduotas tavo vardas. Išskiriant kiekvieno žodžio trečioją raidę – gausime tavo vardą. Žodis „omarti“ sudarytas iš alef, mem, reiš, tov, jud. Trečioji šio žodžio raidė – reiš. Tai pirmoji tavo vardo raidė. Žodis „afeihem“ sudarytas iš alef, fei, alef, jud, hei, mem. Trečioji šio žodžio raidė – alef, tai yra antroji tavo vardo raidė. Žodis „ašbiso“, sudarytas iš tokių raidžių: alef, šin, beis, jud, sov, hei. Trečioji šio žodžio raidė yra beis, tai trečioji tavo vardo raidė. Ir taip toliau, tu pats puikiai žinai hebrajų kalbos gramatiką patikrink pats.

VENUOLIS
Ko klausai, šio judėjo? Prikalbėjo kvailysčių, pakaks. Štai, tau kiaulės gabalas. Ryk, o jei ne prilupsiu, odą nulupsiu. Ėsk, liapiu tau. Maestro, ar apkurtai?

BROLIS PAVLO
Sargyba, išveskite šitą judėją ir uždarykite vienutėje. Už savaitės prasidės apkaltos procesas. Pataupyk teismui jėgas vėnuolį, nes prieš šitą auksialiežuvį tau nebus lengva atsilaikyti.

VENUOLIS
Aukso liežuvį nurausių ir parduosiu. Gerai, išveskite.
(sargyba išveda Nachmanidą.)

TREČIAS VEIKSMAS
(Naktis. Vienutėje meldžiasi Nachmanidas. Įeina brolis Pavlo.)

BROLIS PAVLO
Maestro, šiandien pasakyti žodžiai sudrebino mano sielą. Maestro, paklausykite... Apmasčiau jūsų žodžius. Jie apvertė mano vidinį pasaulį. Supratau, kad perėjau į krikščionybė... Pats nesuprantu dėl ko. Tai apsurdiška, religija, bet labai patogi. Ja pasinaudojus galima manipuliuoti prastuomenė. O man... Man. Man gėda, maestro. Aš gailiuosi, to ką padariau. Prašau atleiskite. Jei padaryčiau atgailą, ar dar yra vilties?.. Ar Kūrėjas priimtu mane, net po to ką padariau? Gailiuosi ir nori grįšti į savo vaikystės ir protėvių pramintą kelią. Noriu vygdyti tradiciją kurią gavome prie sinajaus kalno...

NACHMANIDAS
Toiros sakinyje, kur užkoduotas tavo vardas, ten taip pat yra užuomena skirta tau. Jei išversime sakinį, gausis tokia reikšmė: „Aš pasakiau: padarysiu jiems galą, ištrinsiu iš žmonių atminties jų atminimą“. Sakinys kalba apie tokius žmones kaip tu.

BROLIS PAVLO
Oi, kokie nemalonus ir baisus žodžiai. Pagalilėk manęs.

NACHMANIDAS
Tu girdėjai, kas - parašyta.

BROLIS PAVLO
Prašu išgelbėk mane, nuo dvasinės mirties, kurią pats sau sukėliau. O aš pasistengsiu išgelbėti tave. Venuolyne šiandien šventė. Daugelis šventikų girti voliojasi kur pakliuvo. Man pavyko nugirdyti sargybą, todėl įmanoma tave iš čia išvesti. Atnešiau venuolišką sutaną. Apsigaubk. Duosiu pinigų, kad galėtum nuvykti į uostą ir dar ryte paliktum Ispaniją. Man taip pat teks bėgti, nes supratę, kad aš padėjau judėjui... mane baisiai kankins... Baisiau už kitus... 
(Nachmanidas apsirengia sutaną. Nieko nesakęs išeina. Tą naktį Maestro Nachmanidas ir Ravner iškeliavo iš miesto, kitos dienos vakare jie pasiekė Ispanijos uostą. Buvęs brolis Pavlo atidave visus turėtus pinigus. Padėjo Nacmanidui surasti laivą plaukiantį į aziją. Kalbama, kad Ravner, buvęs venuolis, pardavė savo drabužius, įsigijo nedidelę valtį ir išplaukė į atvirą jūrą. Daugiau niekas jo nebematė.)