Kame myslė tik jausmas. Nuotaika. Ar ji nuo dangaus pareina. Jis gesta ant akių, ar už nugaros ir aplinkuj sėlina_ tylu ie jau tamsu, tik dangus kaip dueną, bet naktis.
Vis tik ant tiek svetimas lparoje esantis intervalas laiko tas. Kad turėhau parašyti daugumai Prieš įsižiebiant žvaigždėms.
Jūs ryton, jei bus neapsiniaukę pažiūrėkite į dangų, kad ir ne tarp medžių lajoje skiatėmis matomą, o tiesiog į dangų, va kai saulė tik už horuzonto dings, jis švytės, ne cakaruose o rytų pusėje. Švytės labsi neilgai greitai gesdamas ir kai jis ges žiebsis jame palaipsniui žvaigždės. Tau trhnka labai trumpai kol švyti ir jau gesra. O jei stebtdi per langą tai kambaryje jau visiška prietema. Pro langus į rytus žiūrėk į dangų. O jei dar jį matysi medžio lajoj... dangaus skiautės dal labiau uvyti. Maži ploteliai... aoie kokią Mįdlę. Jaus.as geras.laikas gyvas kaip būtybė pasidaro sėlina... aplink vusur. Daiktai tylą prabyla.
Mįslė _ nežiinau apie ką jūs... man nesuprantamas jūsų komikas komentaras :)
Pamatyk medį, kokiam penktam aukšte jis šiek tiek aukštesnis. Laja jo dabar labai vešli. Jis rytinėj pusėj. Pas mane konkrečiai ąžuolas.
Tada, pažiūrėk į jį, kai jau žalia spalva nebesimatys žalia_ saulė tik nusileido. Tik tik. Ir ta laja beveik juoda. Tačiau dangus švyti kaip skiautės tarp šakų. Niu... ilgai nematysi.
Jis baigdamas švytėt tiesiog sutemsta greitai. Nu gi labai greitai, žinai kaip greitai temsta kai saulė vakaruose jau už horizonto. Ir iškart žiebuasi žvaigždės. Laja sudilieja su dangum nebelieja skiaučių.
Tictac_it. Mažiau protu rašyk, nes galvytę labai skaudės... ania :D
Sutemų metu, nu viskas šnibšda be garso. Kiekvienas daiktas pats sau tyli. O iki tų sutemų, kai saulė nusileidžia minutę kitą dangus spindi lyg duena. Labai neilgai ir gęsta. Va kai debesų nebus o medžių laja tiršta jau lapais, pažiūrėk į dangaus skiautes, nepražiopdok. Ir garsų nebrokyk gitdėti. Atjunk protą. Laiką konkrečiai girdės, nes jis tokuą būseną teiks trhmpai. Visada impresija gamtoje trunka trumpą laiko intedvalą. Tas vajarinis sėljnantis.
Mano penkiaaukštis blokinis prie upės ir pats paskutinis... toliau miškas. Beveik prieš
Langus vos į šoną ąžuolas. Būtų į rašykus galima fotkę atsiūsti tai dangaus skiautes parodyčisu, kad tamsta mažiau nuo proto kurtum ir galvytės skaudmiukai praeitų :) (nematuok manęs pagal savo sugedimo laipsnį)
ar laikas yra skiautėse dangaus, lajoj ar kitur kur nors :)
sėlina protas laiku - bando fiksuoti savo paties sugalvotą "laiką", šituo aspektu: laikas-pavojus - pastebėjimas įdomus, bet pavadinimas "sumakaliuoja" viską - prieš įsižiebiant kam ... supratimui gal? tada - 3
( šale pasispaudžia, raidikės telefone -trupiniai.)
P.s.
Klausimas pabaigoje tas pats kas ir pradžioje.
Tik gesta dangus? ar sėlina laikas? Kas?.. Vyksta kai ta būsena apima ...
Laikas = Erdvė + Šviesa = Laikas ( niu o judesys tik erdvėje) be šviesos nėr tamsos_ idant šviesa tamsoje_ judesys sėlinimo_ prieš įsižiabuant danguj žvaigždėmis tyliai sėlina net neišgirsi, bet faktas Ana_Brada, juda- juk sutemsta, tik nesigirdi nei ži gsnelio _ sėlina ir sutemsta :) šviesa erdvėje sklinda:) ir atsklinda:
LAILAS - AMŽINAI
VIETOS - nieks nežino
Tamsūs milžinai
Žvaigždė ten kankina.
AMŽIŲ erdvės
Gyvas balsas rėkia.
Plūsta jos šviesa
Mūsų nepasiekia...
JONAS STRIELKŪNAS
(Taika Jam-ramybėje)
Matai plūsta uvirsa Kiek kilometrų per Žemės sekundę?.. Plūsta. Laikas - Erdvė :) Ana Brada be erdvės jis neįmanomas. Jei erdvę suspaudi ir laikas sustoja :) stovi. O šviesa - judesys, gyvenimas.
Labai man patinka kai Laikas sėlina... gera suklusti ir būseba apima ta... sėlina jis tada. Šešėlyje jau naktis, nors dangus švyti_ gesta ir užgęsta...
Prisiminiau ir Strielkūną amžiną atilsį. Patinka man jis. Bet seniai beskaitinėjau. Paskaitinėsiu. Ačiū už pri.inimą, o jau jaučiu jo dvasią, apsireiškė... einu pabendraut...