Kažkas ko tau nesakiau

Aš myliu tave
Šiuos žodžius
Netariu bet laikau
Giliai viduj
Kur jiems ne ankšta
Kol vėjuotą
Bet saulėtą
Rugpjūčio rytą
Užklupsiu tave
Ant medinio
Suolelio parke
Skaitančią vieną
Iš tų kvailų meilės
Istorijų o vėjas
Kedens tavo
Dažytus plaukus
Ir balti lyg karveliai
Dantys žibės
Tavo plačioj
Šypsenoj
Sakysiu jog
Meilė užpuolė
Kaip blusos
Įsisiurbė lyg erkė
Laukiniai balandžiai
Prašys lesti
Sakysiu kad nuo
Tavo žvilgsnio
Jaučiuosi tarsi
Jogurtas pilnas
Rūgimo bakterijų
Kurios po kūną
Visur zuja
O jei atstumsi
Jausiuosi kaip
Kirmijantis medis
Pilnas kirminų
Kol galiausiai
Nebelieka nieko
Tavo kūnas
Šaukiasi meilės
Kaip prinokusios
Vynuogės
Prašosi spaudimo
Ir kad iš jų būtų
Gaminamas kaušalas
Balandis nutūps
Ant tavo ilgo
Gėlėm nėriniuoto
Sijono ir meiliai
Pasikasys pakaušį
Atsišliejęs į tave
Tu nusijuoksi
Ir tave apšvies
Staiga iš už debesio
Išlindusi saulė
Ir cukrus krešės
Mano gyslose
Taip tikrai bus
O dabar dresuoju
Balandžius