be pavadinimo nr.1

Stipriai sustaugia vėjo balsas
Ir medžiai susikūprinę nutilo
Čia siautė pavasario pavakarys
Plius minus nesilpnos audros.

Tuščia stiklinė atmena
Prisilietimus sužvarbusių delnų.
Tykioj nakty skrebena plunksna
Tik ji užgniaužia tylos balsus.

Nors vėtra dar nesiruošia sustot
Bet pasigirsta kitas balsas
Ir duetu užtraukia
Liūtis ir šiaurrytis.

Pavargę akys tešviečia pusiau
Užgęsusios stalinės lempos tamsoje
Jos matė per mažai
Ir suvokė per daug.

Ryte suklykė pūga
Baltai apliejusi gatves.
Beveik tuščioj stotelėje rajono
Vienišas keleivis dreba.

Chaotiškai besikeičiant orams
Mintims vis šaukiant bosu
Išgirsti vis sunkiau
Vilties šnabždesius.