būtasis laikas
priminimas žadina
atilsio amžių
kakava ir meduolis
kelkis kūdiki jau čia
mazurka grožio
šokama veidrodžiuose
pora sustoja
laiko pėdsekys stebi
ženklai mūsų atvaizde
susirinks ir bėgs
kas klius į tuščias rankas
kur akys mato
šviesa drąsiai ištaškys
lietų vaivorykštėje
padovanota
deivės deivei jausmuose
tikrųjų spalvų
ar tu matai pažvelk gi
jokių dažų nereikia
be kompromisų
švytinčia šypsena šok
žingsniai virš žemės
pavasario vasara
saulėta kaip niekada
suaugusieji vaikams
dovanoja spalvas
savo malonumui
todėl kadaise
raudonu kaspinu
buvo perrišamas
naujagimis
o mėlynu ta
kuri kada nors
sujauks jo jausmus
bet
laikui bėgant
spalvos vertėsi
kaip pasaulio poliai
išskyrus vieną
berniukai dovanoja
gėles
mergaitės šypsenas
naujagimis juosiamas
kaspinu mėlynu
būsima išdykėlė
raudonu
ir tik rožinė
spalva
liko ištikima
pačiai sau
kai savo meilę
mergaitė dovanoja
mergaitei