Garbanėlės ir raudonos lūpos

Rytas. Atmerkiu akis dar prieš suskambant žadintuvui. Vyrai turbūt sunkai supras miegojimo su plaukų suktukais ypatybes. Nėra nepatogu. Tikrai. Tačiau baimė, kad viską sugadinsi ir jaudulys prieš pirmą kartą išsiledžiant plaukus po ilgos nakties vertė pasamonę kuo greičiau palikti sapnų karalystę, kurią nuoširdžiai myliu. Rezultatas nustebino. Gavosi nelabai graži, bet miela ir netvarkinga šukuosena. Labiausiai mane atspindintis plaukų eksperimentas iš visų buvusių. Ta proga, nusprendžiau apsirengti tamsius džinsus bei baltinukus. Apsiaviau batelius. Išsitraukiau kosmetinę. Iš meilės savo veidui pudros netepu, tačiau paryškinau antakius, akių vokus patepiau rausvais šešėliais, porą kartų tušu perbraukiau blakstienas. Reikia akcento. Įrodymo, kad ši diena ypatinga, kad skiriasi nuo kitų. Lūpos. Ryškiai raudonos, šiek tiek tamsesnio atspalvio lūpos, kurias taip mėgstu, bet vengiu kasdienybėje. Jos parodys žmonėms, kad ta mergina, paprasta ir užsisklendusi savyje, neatsakinga ir pasimetusi, nuolat paskendusi savo apmąstymuose, šiandien nori išrėkti pasauliui: „negalvosiu, kaip mirsiu, kol negyvenu! „ Ir kas ten žino, gal einant pro Vilniaus katedros aikštėje esančią norų plytelę, aš taip ir padarysiu. Tada apsisuksiu tris ratus ir panorėsiu, kad visi žmonės tą pačią akimirką vieni kitiems nusišypsotų.