Kitą kartą atėjo skruzdžių metas - jų buvo visur, ne tik miške, bet ir mieste, kambaryje, duoninėje, internete, spirito pramonėje ir net estradoj kurį laiką jos sėkmingai gyvavo. Pamenat: " Tik nesumindyk skruzdėlės, savam kieme ji triūsia..." arba " Skruzdėlynas šalia tako, ar neprimena tau Žemės..." Paskui jos kažkur dingo.
Kažkodėl netyčia jas prisiminiau.
Dabar užėjo sausros metas...


Svoloč










