Pabaiga

Spindėdamas jausmą
greitai išsikvėpei -
rožės dveksmas
tapo rūgštus.
kaklo linkis
toks dieviškas
ir krūtų minkštumas
nuvyto bežiūrint -
net paliesti nyku.

Užuot pasiteisinęs,
atlyginęs skriaudą,
užkasei praeitį
po samanotais
skliautais.
Užtrenkei spyną
Išmetei užraktą
net atsisveikinimo
laiško rašyt
nebandei.