Eime žiūrėt paveikslų – jie
galerijoje susirinko
iš studijų, dirbtuvių, ateljė
patyrinėti smegenų kaip rinkų
vaizdams. Paveikslai sukurti ne jais
grožėtis, nes visi beveik tie
Kažkas Didieji nebebus naujais
žavėjimosi iššūkiais, įveikti
madų inercijų nesugebės,
ir aš galėčiau taip – atrodys
didžiajai daugumai – garbės
ir joks kitoks šioj vietoj žodis,
paveikslai iš tikrųjų aiškiai geis
nustebinti. O kai kurie – priblokšti
dažais kai kur, be abejo, dygiais,
kai kur nebuvimu jų, ką gi, plokštė,
šen ten sutirštinti kvapai
ant drobės priklijuoti lieps sustoti
ir pažiūrėti įkypai –
tai net ne dumblas, tai tik jo klastotė,
bet bus tokių, nors ir nedaug,
kuriuos praeisi ir išsyk sugrįši
į aiškų – Su Manim Susidraugauk,
į tikrą būsimąjį ryšį,
tad eikime žiūrėti tų paveikslų – lai
tik jie neblunka nelabieji,
nes priešais juos užsimezga tikslai,
apie kuriuos dar nesame kalbėję.