...

Orui nieko nereiškia prieblandos. Nei
po to jas pakeitę sutemos.
Oras dėkingas dosniai
krūtinei, kad paliks neįsiutę mus

atodūsiai, taigi situacijos ramybe  alsuos.
Tai atspindės aplinkinių gestai,
kuriuose lyg choro balsuos
dermės užaugs į drauges. Tai

pradžioj atrodys kaip netikros žinios,
juk neįtikėtina, apylinkė gal vos
per graži, nes
miškai, ežerai, kalvos

lengvi lyg tas oras,
kuriam prieblanda nė motais.
Tirštėja. Kas nors jau gerokai po to ras
miegą sutemų plaukais garbanotais.