Laimingai ir ilgai

iš kapo tuštumos gyvybė imas
ąsotis tuščias – vynas pasibaigęs
pavasaris tylus prasidėjimas
kai viešnamius iš lėto nešas sraigės

sustojusios tarp žydinčių nasturtų
rausvų žibintų žėrinčių kvartalų
ir kas gražiau šį derinį sukurtų
nei erdvei anei laikui nepatvarų

poeto rankai rašančiai ant tošies
beržynas vėjo gūsyje suošęs
tarytum seno radijo banga

taip baigiasi šiokiadieniai ir šventės
ir tuos kurie kartos sunku gyventi
paguos mirtis laiminga ir ilga