Švytuoklė

Jau balandis. Upeliai šniokščia, bėga.
Daug ledų kely pralaužę,
              prasiveržia, pagaliau
Ir tyliai nubanguoja
                    jau toliau...
Ištvėrėm žiemą, tuoj ir gegužė.
Ir vėl šilai suūš, kaip ūžė.
Sužaliuos rūtos čia pat
                    po langu,
Kiekviena žolelė kels daigą
                    į dangų.
Greit sužydės visa žemė.
Bus ruduo - jos duoklė.
Taip paeiliui laiką lemia
Mums būties švytuoklė.