Prisipažinsiu, kad labai linksmai
Aš ketinau sonetą šį pradėti.
Bet teko pasiduoti, nes tikrai
Apie tave sunku ramiai kalbėti.
Jeigu manai, kad būnant su mumis
Turi tu likti visada su kauke
Ir labai naiviai laukti tylomis,
Jog mes išgirsim, kas viduj tau šaukia.
Pažįstam puikiai sieną, į kurią
Trenkei ir savo ranką susilaužei.
Atėjo laikas tau paleisti ją,
Kol pirštų iki kaulo nenugraužei.
Kas nori tikrą meilę susirast –
Ne vienas turi apie tai nuspręst.