imki žilvičio kačiuką ir glostyk

sulaužyki ietis - žodžius į atšilusį orą
išstauk išriaumoki žvėrim kurs gina savuosius žvėryčius

sielos nežudyki - tos žilvičio kačiukais miauksinčios
juk noris ir ją išnešioti gimdyti eilėraščio posmais suvysčius

paskelbti kad laibas žilvitis bet visgi gyvenimas žydi
lukštenas švelnumas dar sniegui korėjant čiaudint ir vystant

o sielai keliaujant lyg amžinam žydui
į jai pažadėtąją žemę apginti namų

sulaužyti ietis ir glostyt  katyčius
užgimusius šalty klajojant nerandant savų

nebūki tu niekieno eikš vandens ir duonos ištiesiu
palaiminti vargšai ir jiems Dangaus Karalystė

kartojo juk Kristus gyvenimo grynintą tiesą
kam ietis tau laužyti persmeigti žodžiais

štai imki žilvičio kačiuką ir glostyk
švelnume suvystyk