Tiesą pasakius, taip atsitinka tik filmuose ar romanuose. Kostas pas šeimininkę dirbdamas visokius ūkio darbus dar ir katilinę kūreno, nes namas šiuolaikinis, su visais patogumais. Už darbą ūkyje, šeimininkė leido Kostui naudotis, jos amžiną atilsį vyro staliaus, gerai įrengtomis dirbtuvėmis. Kostas mėgo medžio darbus – tiesiog „svaigo“ stovėdamas prie varstoto, visi darbai jam nebuvo našta. Šį šv. Kalėdų rytą reikėjo užkurti pečių. Kostas nuėjo į malkinę malkų, nedaug tų malkų reikia- porą, trejetą glėbių. Ir atsitik taip – eidamas kiemu užkliuvo už ne vietoje nutvotos šluotos ir... kojos susipynė, krito Kostas kažkaip nevykusiai – atviras klubo lūžis.
Ligoninėje Kostas pragulėjo visą žiemą. Gerai, kad turėjo laikiną pasą ir stovėjo darbo biržoje – paguldė į ligoninę ir Ligonių Kasos apmokėjo gydymą. Ligoninėje, kai kuriuos ligonius, lankė socialinė darbuotoja. Sužinojusi ilgą, painią ir skaudžią Kosto gyvenimo istoriją, išrūpino, kad jaunam žmogui suprotezuotų „valdiškai“ dantis.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“ Tuos kelis mėnesius, Kostą lankė, rūpinosi kaip motina, šeimininkė . Ji kažkuo priminė Kostui Motiną – tokia pat linksma, darbšti, su šiltomis raukšlelėmis apie akis. Kostas ją ir vadino –Motina.
Išėjęs iš ligoninės, Kostas baigė tvarkytis paso reikalus, užtruko tik porą dienų. Dabar nė iš tolo nepriminė to bedalio, grįžusio iš „vištų pragaro“. Aukštas, tiesus, tik truputį šlubavo, atviro liūdnoko veido su trumpute žilstančia barzdele, siaurais ūsiukais – tikras aristokratas. Tik – palukai taip ir neataugo, bet tai savotiškai tiko.
Lakas ėjo, bėgo, dundėjo. Kostas sukosi kaip voverė rate: reikėjo baigti pradėtus darbus- pilną, uosio medžio, svetainės komplektą- reikėjo paskubėti, nes užmokestis buvo geras . Valdiškas darbas neleido visas dienas atiduoti „chalturkei“.
Kostas sėdėjo „savo kieme“, kur ankščiau, prieš tą nelemtą dingimą, gyveno. Diena jau buvo persiritusi į antrą pusę – tuoj turi iš daželio grįžti Mažoji. Štai ir ji. Bet kas gi čia – lydėjo Mažę kita dukra (matyt grįžo Anglijos. Kodėl?)
Kostas ištiesia mažą medinę dėžutę anūkei.
-Tai tau už kūčiukus ir kisielių. Prisimeni? -
-Prisimenu. Mama ligoninėj – komoje ...???!!!???
B;K. -Žiemgalos bitelė
2018. 01. 12.