Pavasarį iš lėto atgimsta gamta taip, kaip ir mano mintys. Aš dziaugsmo ir laimes ieskau cia. Isleto... taip, kaip juda gamta. Sapnuoju as sviesa, panasiai kaip teka aušra. Bandau jausti taip, kaip pauksciai myli skraidyti. Aš jaučiu, aš ne viena, nes geles prazysta po viena. Tada as kovoju, kovoju del vietos čia, kaip gamta kovoja laiko išlikti. Viskas sukas ratu, ir stai, vel as nauja.
na, jausmas yra. ir kova už būvį priduoda pikantiškumo kūrinėliui. bet kai viskas padėta kaip ant lėkštutės, skaitytojas gali susimąstyti: o kas gi čia tokio įdomaus, jog menu pavadintume. žodžiu - mintis perspektyvi, bet perteikimo rafinuotesnio norisi. 1+ kol kas