ir vėl
pasirodome
vieni
kitiems
nuogi
nes bekūniai.
kūnas
suvaržo
mūsų
nuogumą,
kūnas
nukreipia
dėmesį
jis pasišaukia
ir veda
į laikiną
būtį
žadėdamas
ją
amžinai.
todėl
vėl sugrįžtu
į namus
kuriuose
be jo
vaikščiot
galiu.